Radvilų rūmuose - XVII-XX a. jūros vaizdų tapybos paroda

Lietuvos dailės muziejus šiandien, lapkričio 22 d. 17 val. kviečia į Radvilų rūmų muziejuje (Vilniaus g. 24) atidaromą parodą „SVEIKA, JŪRA! Marinistiniai peizažai XVII-XX a. tapyboje“ iš Lietuvos dailės ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės  muziejų rinkinių. Parodą atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, parodos kuratorės Dalia Tarandaitė ir Ilona Mažeikienė.

Parodoje „Sveika, jūra!” lankytojams pristatoma per 70 unikalių XVII-XX a. marinistinės tapybos kūrinių. Marinistinis (lot. marinus – jūrinis) peizažas kaip savarankiška kūrybos sritis susiformavo XVII a. Olandijoje. Dėmesį jūrai ir laivams lėmė žvejybos ir jūrų prekybos svarba Olandijos ekonominiam suklestėjimui, besitęsiantys jūrų karai su Britanija ir kitomis valstybėmis. Atsirado dailininkų, kurie tapė tik marinas. Savo kūriniuose jie vaizdavo garsių laivų „portretus“, jūrų mūšius ir pergales, laivus, įplaukiančius į uostus, stovinčius nuleistais inkarais, plaukiančius ramioje ar audringoje jūroje. Olandų marinistai ištobulino vandens, atmosferos, besikeičiančio apšvietimo, šviesos atspindžių vandenyje perteikimo tapybos kūrinyje priemones. Jų suformuotais principais tradicinė įvairių šalių marinistinė tapyba remiasi iki šių dienų.

Pasak parodos kuratorės Dalios Tarandaitės, „parodoje olandų tapybos mokyklai atstovauja nežinomo XVII a. dailininko marina „Ships in a Port“, į barokinius efektus ir dramatizmą linkusiai flamandų mokyklai – Peeterso Bonaventuros (1614–1652) ir Matthieu van Platte-Montagne'o (apie 1608–1660) darbai, vaizduojantys aptemusį dangų ir milžiniškų bangų it skiedreles blaškomus laivus.

Jūra be laivų ar pakrantės scenų pradėta tapyti palyginti vėlai, tik XIX a. romantizmo dailėje. Ji atvėrė žiūrovo žvilgsniui naujas bekraštes vandens ir atmosferos platybes, atskleidė turtingą jausminę gamą nuo lyriško intymumo iki dramatizmo. Atsirado „išgrynintų“ kompozicijų, kuriose veikė tik vandens ir oro stichijos. Romantikai plėtojo vandens ir atmosferos reiškinių simboliką, įžvelgę vienovę tarp jūros gaivalo ir neramios menininko dvasios.

Romantinės marinos pavyzdžiai – anglo Williamo Collinso (1788–1847) "Stormy Sea", nežinomo XIX a. dailininko „Moonlight in Naples“, žymiausio rusų marinisto Ivano Aivazovskio (1817–1900) „Seascape“, kitų dailininkų paveikslai, vaizduojantys siaučiančią jūrą, beribius tolius, besileidžiančios saulės ar mėnesienos atspindžius lygiame vandens paviršiuje.

Epiškesne nuotaika išsiskiria Aleksejaus Bogoliubovo (1824–1896) didžiulio formato drobė "The Kronstadt raid". Dailininkas pats buvo jūreivis, atliko Rusijos centrinio jūrų štabo užsakymus – vaizdavo Krymo ir rusų-turkų karo jūrų mūšius, rusų laivyną, tiksliai perteikdamas smulkiausias laivų konstrukcijų detales, jūros erdvės platybes.“

Parodos kuratorės Ilonos Mažeikienės mintim, „XIX a. antroje pusėje dailininkai pamėgo jūros kranto motyvą. Pajūris, pakrantė buvo suvokiama kaip ramybės, poilsio ir sielos atgaivos vieta. Vokiečių marinisto, Berlyno dailės akademijos auklėtinio Hanso Schleicho (1834–1912) "Seashore" žvilgsnį traukia saulės nušviestais melsvais toliais. Vokietijoje gyvenęs norvegų tapytojas Adelsteenas Normannas (1848–1918) išpopuliarino atšiauroka gamtos didybe alsuojančius fiordų vaizdus.

Dailininkai impresionistai fiksavo subtiliausias atmosferos būsenas, skirtingu paros metu kintančias gamtos nuotaikas. Impresionistinės dailės atgarsiai juntami JAV, Filadelfijoje gimusio, Didžiojoje Britanijoje gyvenusio tapytojo Richardo Levicko (1864–1917) drobėje „View of Venice in Mist“.

Parodoje eksponuojama daug XIX a. antros pusės–XX a. pradžios vokiečių marinistų kūrinių – Juliaus Friedricho Runge'ės (1843–1922), Carlo Saltzmanno (1847–1923), Leopoldo von Kalckreutho (1855–1928), Paulo Wallato (1879–1964), Vokietijoje dirbusio armėno Wartano Mahokiano (1869–1937) ir kt. Vokietijos imperijos laikotarpiu (1871–1918) tradicinė marinistinė tapyba išgyveno atgimimą, stiprinant šalies jūrinę galią, dailininkai skyrė išskirtinį dėmesį jūrai ir laivams. Padaugėjo dailininkų, tapiusių jūrų mūšių vaizdus, garsius to meto ir praeities laikų laivus.“

Jūrą ir pajūrį savo kūriniuose dažnai vaizdavo ir lietuvių dailininkai – Kanutas Ruseckas (1800–1860), Juozapas Marševskis (1825–1883), Jonas Mackevičius (1872–1954), Petras Kalpokas (1880–1945), Vladas Didžiokas (1889–1942), Adomas Galdikas (1893–1969). Marinistinį peizažą pagrindine savo kūrybos sritimi pasirinko Česlovas Janušas (1907–1993), daug įspūdingų jūros peizažų yra nutapęs vilnietis Česlovas Znamerovskis (1890–1977).

Paroda veiks iki 2013 m. vasario 3 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Metų geriausiu kalendoriumi išrinktas „Žydiškas kalendorius“
    Metų geriausiu kalendoriumi išrinktas „Žydiškas kalendorius“

    Kuršėnuose įteikta 28-oji lietuviškų kalendorių pradininko Lauryno Ivinskio premija už geriausią metų kalendorių. ...

  • Nuogo kūno filosofija: kaip išsivaduoti iš visuomenės požiūrio gniaužtų?
    Nuogo kūno filosofija: kaip išsivaduoti iš visuomenės požiūrio gniaužtų?

    Kauno galerijoje "Balta" eksponuojama Jono Kunicko tapybos paroda "Atvirumas" – tai aktai, kurie ragina žiūrovą visų pirma nebijoti savęs. "Stoviu prieš jus nuogas. Ant galerijos sienų eksponuotos visos mano vidinio ...

    12
  • M. Vitulskis – apie bohemą ir sutiktas primadonas
    M. Vitulskis – apie bohemą ir sutiktas primadonas

    Šeštadienį, spalio 28 dieną, LNOBT laukia žiūrovų Giacomo Puccini operoje “Bohema”. Prieš tai, spalio 25 d. 14 val., įvyks jaunimui skirta edukacinė popietė, kurioje ši opera bus pristatyta plačiau. Popietėje d...

  • Kaip nutolti nuo visų įtikėtų stereotipų?
    Kaip nutolti nuo visų įtikėtų stereotipų?

    Juvelyrika suvokiama labiau kaip gražus, funkcinis objektas nei meno kūrinys. Tačiau skulptorius Gediminas Pašvenskas, kuriantis masyvias eksterjero skulptūras, mažąją plastiką, juvelyrikoje sujungia šias skirtingas patirtis, smulkiose, s...

    1
  • Į praeitį nukelianti „Baleto atmintis“
    Į praeitį nukelianti „Baleto atmintis“

    Šią savaitę Kaune pristatytas nedidelę Lietuvos baleto istorijos dalelę atgaivinęs koncertas/retrospektyva "Baleto atmintis“. Publika pakviesta trumpam nusikelti į praeitį – jie scenoje išvydo rekonstruotus iškiliau...

  • Bendravimo mozaika išmokė žvelgti kito akimis
    Bendravimo mozaika išmokė žvelgti kito akimis

    Tarp gausių šiemetės Kauno bienalės partnerystės projektų – ir Švietimo mainų paramos fondo "Erasmus+" finansuojami tarptautiniai mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kursai. Spalio 9–13 d. vykę Kauno Nemuno mokykloje-...

  • Klaipėdoje – I. Kanto pėdsakai
    Klaipėdoje – I. Kanto pėdsakai

    Turtinga Klaipėdos istorija vis dar traukia iš užmaršties faktus, kurie galėtų praturtinti pasauliui siunčiamą žinią apie mūsų miestą. Jau netrukus galėsime besti pirštu į senamiesčio kampą, kur stovėjo garsiojo filosofo Im...

    5
  • Švedų menininkas: aš žinau, kur aš einu
    Švedų menininkas: aš žinau, kur aš einu

    Visi turime tam tikras ribas, tačiau svarbu sekti savo gyvenimo linija, net jei kartais nežinome, dėl ko tai darome. Menas yra kalba, kuria artikuliuoju su aplinka, todėl neprivalau kiekvieną kartą išrasti kažko naujo. Mano kūriniai – mano...

    2
  • Atsiminimų zona dabarties akimirką
    Atsiminimų zona dabarties akimirką

    Kada istorijos yra naujos? Kokią laiko atkarpą jas galime tokiomis laikyti? Ir išvis ar žodis "istorija" – nuoroda į būtąjį laiką, įvykių seką praeityje, kurią atmintis sudėlioja į rišlų pasakojimą? Greta atsidūr...

  • Kauno folkloro klubas lankėsi Ukrainoje
    Kauno folkloro klubas lankėsi Ukrainoje

    Kauno folkloro klubas "Liktužė" (vadovė Jūratė Svidinskienė) lankėsi Ukrainoje, kur Lvove atstovavo Lietuvai Ukrainos tautų festivalyje "Ornamenty Fest". ...

Daugiau straipsnių