R. Petrauskas: ko išmoksi, ant pečių nenešiosi

Šiandien R.Petrauską daugelis pažįstame kaip garsų sporto komentatorių, televizijos laidų, protmūšių organizatorių ir vedėją.

Ar R. Petrauskui tapti žinomam Lietuvoje padėjo istoriko diplomas? Pašnekovas įsitikinęs, kad taip.

„Universitetas kiekvienam jaunam žmogui yra gera proga žengti kokybišką žingsnį pirmyn. Nusprendus, kur studijuoti, sunku numatyti, kuo tu dirbsi, bet yra viena paprasta patarlė – ko išmoksi, ant pečių nenešiosi“, – šypsojosi R.Petrauskas.

Pasak sporto komentatoriaus, studijos ir konkretus darbas yra du skirtingi dalykai. Universitetas, nepriklausomai nuo to, kurios specialybės mokomasi, praplečia studento akiratį, duoda žinių, kurių prireiks gyvenime, bagažą.

„Kai studijavau, pykau. Niekaip nesuprasdavau, kam mokytis dalykų, kurie tiesiogiai nesusiję su istorija. Kam reikalinga ta filosofija, psichologija. Daug tokių disciplinų buvo. Bet dabar mano nuomonė kitokia. Ir aš suprantu tuos darbdavius, kurie skelbime rašo, kad ieško sekretorės, įgijusios aukštąjį išsilavinimą. Jie turi pagrindą, nes žmogus, baigęs aukštąjį, visuomet plačiau žvelgia į pasaulį“, – dėstė pašnekovas.

Istorijos studijas jis pasirinko ne visai savo valia. Istorija jo netraukė, nes mama buvo istorikė.

„Norėjau paneigti patarlę, kad obuolys nuo obels netoli rieda, todėl sąmoningai planavau studijuoti politologiją. Kadangi gyvenau Klaipėdoje, stojau į Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultetą. Kai atėjo metas rinktis specializaciją, buvo trys kryptys: geografija, istorija ir politologija. Mano tikslas buvo politologija“, – prisiminė R.Petrauskas.

Tačiau koją jam pakišo nepakankamas stropumas – į prestižinę politologijos specialybę „sulindo“ visi moksliukai. „Tuomet liko istorija. Įstojau ir dabar labai džiaugiuosi, kad pasielgiau būtent taip“, – pabrėžė pašnekovas.

R.Petrauskas ir šiandien net vidury nakties pažadintas galėtų išvardyti visus savo dėstytojus. Jau anuomet jie buvo laikomi mokslo korifėjais ir savo gero vardo neprarado iki šiol.

Alvydas Nikžentaitis, Leonidas Donskis, Vygantas Vareikis – pavardės, Lietuvoje žinomos ne tik istorikams. Ir visi šie žmonės buvo R. Petrausko dėstytojai.

„Tai buvo visas paukščių takas ir žiauriai kokybiškų mokslų metas. Visuomet stengiausi rinktis ir mokytis tai, kas svarbu ir įdomu. Ir tokių dalykų buvo nemažai, nes dėstė išskirtiniai žmonės. Štai vienas tai patvirtinantis pavyzdys – Vokietijos istoriją dėstė dėstytoja iš Vokietijos. Tokių pavyzdžių daugybė. Kiekvienas buvo savo dalyko fanas ir sugebėjo tuo užkrėsti studentus“, – kalbėjo laidų ir protmūšių vedėjas.

Išėjęs pro universiteto vartus R. Petrauskas pasuko žurnalistikos keliu, tačiau vėliau grįžo prie istorijos. Šiuo metu jis rašo knygas jį visą gyvenimą dominusia tema – apie Antrąjį pasaulinį karą.

„Kuo aš galėjau būti baigęs istoriją? Na, gal istorijos mokytoju, bet ir tai reikėtų pedagogikos pagrindų. O dabar grįžau prie istorijos kaip prie savo pamėgio – rašau knygas ir prisimenu, ko mane mokė universitete: kaip išlikti objektyviam, pateikti skaitytojui ne savo nuomonę, o nešališką vertinimą“, – pabrėžė pašnekovas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • M. Vitulskis – apie bohemą ir sutiktas primadonas
    M. Vitulskis – apie bohemą ir sutiktas primadonas

    Šeštadienį, spalio 28 dieną, LNOBT laukia žiūrovų Giacomo Puccini operoje “Bohema”. Prieš tai, spalio 25 d. 14 val., įvyks jaunimui skirta edukacinė popietė, kurioje ši opera bus pristatyta plačiau. Popietėje d...

  • Kaip nutolti nuo visų įtikėtų stereotipų?
    Kaip nutolti nuo visų įtikėtų stereotipų?

    Juvelyrika suvokiama labiau kaip gražus, funkcinis objektas nei meno kūrinys. Tačiau skulptorius Gediminas Pašvenskas, kuriantis masyvias eksterjero skulptūras, mažąją plastiką, juvelyrikoje sujungia šias skirtingas patirtis, smulkiose, s...

  • Į praeitį nukelianti „Baleto atmintis“
    Į praeitį nukelianti „Baleto atmintis“

    Šią savaitę Kaune pristatytas nedidelę Lietuvos baleto istorijos dalelę atgaivinęs koncertas/retrospektyva "Baleto atmintis“. Publika pakviesta trumpam nusikelti į praeitį – jie scenoje išvydo rekonstruotus iškiliau...

  • Bendravimo mozaika išmokė žvelgti kito akimis
    Bendravimo mozaika išmokė žvelgti kito akimis

    Tarp gausių šiemetės Kauno bienalės partnerystės projektų – ir Švietimo mainų paramos fondo "Erasmus+" finansuojami tarptautiniai mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kursai. Spalio 9–13 d. vykę Kauno Nemuno mokykloje-...

  • Švedų menininkas: aš žinau, kur aš einu
    Švedų menininkas: aš žinau, kur aš einu

    Visi turime tam tikras ribas, tačiau svarbu sekti savo gyvenimo linija, net jei kartais nežinome, dėl ko tai darome. Menas yra kalba, kuria artikuliuoju su aplinka, todėl neprivalau kiekvieną kartą išrasti kažko naujo. Mano kūriniai – mano...

  • Atsiminimų zona dabarties akimirką
    Atsiminimų zona dabarties akimirką

    Kada istorijos yra naujos? Kokią laiko atkarpą jas galime tokiomis laikyti? Ir išvis ar žodis "istorija" – nuoroda į būtąjį laiką, įvykių seką praeityje, kurią atmintis sudėlioja į rišlų pasakojimą? Greta atsidūr...

  • Kauno folkloro klubas lankėsi Ukrainoje
    Kauno folkloro klubas lankėsi Ukrainoje

    Kauno folkloro klubas "Liktužė" (vadovė Jūratė Svidinskienė) lankėsi Ukrainoje, kur Lvove atstovavo Lietuvai Ukrainos tautų festivalyje "Ornamenty Fest". ...

  • Palangoje skambės unikali Apalačų kalnų muzika
    Palangoje skambės unikali Apalačų kalnų muzika

    Šeštadienį Palangos kurorte skambės Apalačų kalnų muzika. Duetas „Anna&Elizabeth“ – Anna Roberts-Gevalt ir Elizabeth LaPrelle iš JAV – publiką užburs be galo atvira, šilta ir nuoširdžia k...

  • Lietuvos atkūrimo šimtmečio proga dviračiu pervažiavo džiungles
    Lietuvos atkūrimo šimtmečio proga dviračiu pervažiavo džiungles

    Keliautojas Gediminas Vasiliauskas Lietuvos atkūrimo šimtmečio sukakties proga Amazonės džiungles pervažiavo dviračiu. 900 kilometrų vyras įveikė per 3 savaites. ...

  • Minint Lietuvos šimtmetį skambės seniausias Lietuvos varpas
    Minint Lietuvos šimtmetį skambės seniausias Lietuvos varpas

    Minint Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį, projekte „Gloria Lietuvai“ tarp atrinktų skambiausių 100 Lietuvos bažnyčių varpų, skambės ir Kriaunų bažnyčios varpas. Kol kas vienas seniausių šalies varpų saugojamas Laisvės ...

Daugiau straipsnių