- Parengė Rita Bočiulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmadienį uostamiestyje vyks Kristijono Donelaičio „Metų“ ir kitos kūrybos naujo vertimo į rusų kalbą pristatymas.
Dalyvaus filosofas ir rašytojas A.Juozaitis, Kaliningrado PEN klubo pirmininkas rašytojas V.Karpenka, Klaipėdos universiteto doc. dr. Ž.Sidabraitė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. M.Vaicekauskas, humanitarinių mokslų dr. N.Kitkauskas, rašytojas ir vertėjas S.Isajevas (Clandestinus).
Renginyje, kuris vyks lapkričio 21 d. 17 val. Klaipėdos viešosios I.Simonaitytės bibliotekos konferencijų salėje, muzikuos prof. P.Narušis ir S.Atkočaitytė, K.Donelaičio kūrybą skaitys aktorius A.Šimanskis. Renginį ves Klaipėdos universiteto doc. dr. A.Žalys.
Renginio metu bus eksponuojama grafikės I.Gerasimovos (Maskva) darbų paroda K.Donelaičio „Metų“ motyvais.
Pagrindinis ir svarbiausias K.Donelaičio kūrinys – epinė poema „Metai“ – iki šiol garsiausias ir nepralenktas lietuvių literatūros kūrinys, pasižymintis ypatingu originalumu ir meistriškai valdoma medžiaga bei kalba. Lietuvių kalbai pritaikytu metrotoniniu hegzametru (ši metrinio ir toninio hegzametro sintezė – didžiausias K.Donelaičio atradimas) sukurtoje epinėje poemoje, turinčioje didaktinio ir herojinio epo bruožų, autorius aprašė tikrovei itin artimą Mažosios Lietuvos lietuvių valstiečių (būrų) kasdienį gyvenimą – jų darbą, aplinką, buitį, šventes ir t. t. Poemos adresatas buvo K.Donelaičio parapijos valstiečiai, kuriems dėl tematikos, stiliaus ir kalbos poema turėjo būti gerai suprantama, bei artimiausi jo draugai, kuriems ši gyvenimo kasdienybė buvo gerai pažįstama.
Pirmą kartą „Metų“ poemos fragmentus publikavo Kristijonas Gotlybas Milkus 1800 m., o pirmą kartą (sutrumpinta) poema buvo išleista K.Donelaičio kūrybos tyrinėtojo L.G.Rėzos 1818 m. Pasakėčias pirmąsyk išleido taip pat L.G.Rėza 1824-aisiais. Pirmas lietuviškas leidimas pasirodė JAV 1897 m. Vėliau K.Donelaičio poema ir kita jo kūryba buvo išleista 1914, 1918, 1921, 1927, 1940, 1941, 1945, 1948, 1950, 1956, 1966, 1977, 1983, 1994, 2000, 2004 m.; pilniausiu ir kruopščiausiai parengtu laikomas 1977-ųjų leidimas.
K.Donelaičio kūryba yra susilaukusi ir nemažo tarptautinio populiarumo: „Metai“ ir kai kurie kiti kūriniai yra išversti į 12 kalbų – anglų, armėnų, baltarusių, čekų, gruzinų, latvių, lenkų, rusų, švedų, ukrainiečių, vengrų ir vokiečių, o poemos ištraukos ir kita kūryba – dar į esperanto, estų, italų, japonų, lotynų, prancūzų, sorbų ir žydų kalbas.
Į rusų kalbą poemą išvertė Davidas Brodskis; jo vertimas pirmą kartą buvo išleistas 1946 m. Vėliau šis vertimas buvo redaguojamas ir tobulinamas, taip pat išverstos ir pasakėčios.
Pristatomoje knygoje, šalia naujos „Metų“ vertimo redakcijos, pateikiami ir K.Donelaičio pasakėčių bei kitų jo kūrinių vertimai į rusų kalbą. Naujoji tekstų redakcija parengta pagal 1977 m. leidimą, redaguotą Kazimiero Ulvydo (Kristijonas Donelaitis, Raštai, red. kom. Kostas Korsakas (pirm.) ir kt., Vilnius, 1977). Redaguojant ir rengiant K.Donelaičio tekstus, siekta juos išlaikyti kuo autentiškesnius, su visomis archajiškomis ir tarminėmis ypatybėmis. Šia naująja poemos ir pasakėčių redakcija siekiama artėti prie kanoninių, autentiškiausių K.Donelaičio tekstų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti9
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga2
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...
-
Tarptautinis B.Dvariono konkursas – muzikos pasaulio „viršūnių“ susitikimas
XII-asis Tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas į Lietuvą pritraukė ne tik jaunuosius talentus beveik iš 20 valstybių, bet ir pasaulinio garso muzikus, kurie tuos talentus vertins. Vienas iš jų &ndash...
-
Vyriausybė – už Kultūros pagrindų įstatymo projektą, numatantį tolygų paslaugų teikimą3
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui, kuriame numatomas tolygus kultūros paslaugų teikimas, kūrybos ir saviraiškos laisvės principai. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka17
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...