- Lina Malaškevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Neapčiuopiamas„ yra tas kertinis žodis, kurį išgirstame pjesės Špilkos įvadinėje scenoje. Kas gi tokio neapčiuopiamo tarp trijų vyrų, trijų žmonų, trijų sutuoktinių porų?
Sentimentalus suteneris ir jo svajingos, meile tikinčios prostitutės, į gyvenimą kaip į teatrą žvelgiantis mėgėjiško teatro vadovas ir jo dešinioji arba taiklioji ranka − aklas ir kurčias kileris, nuostabos žmonių aistroms neturintis psichologas yra tos tarpinės grandys, kuriomis skaitytojas keliauja tarp to, kas yra neapčiuopiama. Pjesės centre trys vyrai ir jų trys žmonos. Visus herojus sieja bendras rūpestis − negera žmona, negeras vyras.
Visus herojus sieja bendras tikslas – negeros žmonos ir negero vyro žmogžudystė. Vienintelis dalykas, kurio jiems reikia − tai geras planas. Planas? O gal scenarijus? Geras žmogžudystės scenarijus − tai pjesės herojų dabartis ir ateitis, o nuoskaudos savais sutuoktiniais − tai jų dabartis ir praeitis. Ir visgi, kas gi tokio neapčiuopiamo tarp mūsų herojų? O gal žmonių kalba yra tai, kur tikrovės arba aiškių gyvenimo gairių ieškoti nederėtų? Neapčiuopiama yra pati tikrovė. Sentimentai ir suteneris, svajonės, meilė ir prostitutės, teatro nuo gyvenimo neskiriantis režisierius, taiklus ir aklas kileris, žmonių aistroms abejingas psichologas talpina savyje komiškai atskleistą žmonių kasdienybės daugiamatiškumą, kitų ir savęs pačių suvokimo paradoksus.
O kas yra scenarijus? Tai vienas svarbiausių pjesės klausimų. Šis klausimas tiesiogiai siejasi su tikrovės klausimu. Veikėjai kuria žmogžudystės scenarijus, režisierius parduoda daugkartinės, pasikartojančios žmogžudystės scenarijus, psichologui vienintelis gyvenimo žaidimas yra tas pats scenarijus. Tikrovė kaip scenarijus ir šalia jo laikas. Laikas yra kitas svarbus pjesės akcentas. Pjesės pabaigoje psichologas taria: „Žaidimas, kaip bendravimo forma, nukreipta į ekstremalių konfliktų modeliavimą, kad ateityje jų išvengtume“. Laikas nukreiptas į ateitį tam, kad tos ateities išvengtume, ją sustabdytume.
Ar neišlaikė prostitutė amžino tikėjimo gražiu šeimyniniu gyvenimu tik išlikdama prostitute, savo vidiniame laike? O gal ne? Gal reali prostitutės savižudybė dėl prarasto tikėjimo gražiu šeimyniniu gyvenimu paverčia laiką išoriniu? Neapčiuopiamuose pjesės veikėjų santykiuose išnyksta ribos tarp tikrovės ir fikcijos, tarp vidinio ir išorinio laiko. Galiausiai, galbūt tikrovė kaip špilkos − jų yra daug, skirtingų ir kartu panašių, jas lengva įsisegti, pamesti ir rasti įvairiose vietose – namie, ant šaligatvio, palto kišenėje... Jomis galima pravardžiuoti batus ir stebėtis kaip toks trapus žingsnis kartais išvengia gatvėje laukiančių kliūčių. Jos nereikšmingos kasdienybės akimirkos, bet segamės rimtai, vaikštome išdidžiai. Galbūt.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga3
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...