Nieko seniai nestebina tai, kad periodiškai ekranuose pasirodo įvairiausių kino komiksų tęsiniai. Kai koks nors siužetas išsisemia, jis ne nurašomas į archyvą, bet gaivinamas iš naujo. Taip nutiko ir Žmogui Vorui.

Įtikino dėl ketvirtos serijos

Po trijų filmų (2002–2007 m.), režisuotų Samo Raimi ir visame pasaulyje uždirbusių daugiau nei pustrečio milijardo dolerių, studija „Sony“ nesutiko su režisieriaus ketinimais kurti ketvirtą seriją.

Tačiau komikso autorius Stanas Lee, remiamas blaiviai mąstančių prodiuserių, įtikino studijos vadus dar kartą sukonstruoti Žmogaus Voro pasaulį iš naujų detalių: su kitais aktoriais, radikalesniais priešais, ambicingais iššūkiais, painesnėmis užduotimis, neatskleistomis paslaptimis ir, žinoma, „Epic Red“ kamerų sistema nufilmuotomis 3D atrakcijomis.

Praradimai ir naujovės

Ketvirtoje serijoje bus anksčiau nematytų personažų, bet visi jie neatsveria svarbiausio praradimo – pagrindinį vaidmenį vietoj visų pamėgto mėlynakio Tobey Maguire'o suvaidino dar mažai žinomas Andrew Garfieldas, tikrai nepasižymintis savo pirmtako charizma.

Nebus naujame filme ir ištikimos Piterio Parkerio draugės Merės Džeinės, kurią tris kartus vaidino rudaplaukė Kirsten Dunst, – jos vietą užėmė šviesiaplaukės Emmos Stone vaidinama Gven. O vietoj Žaliojo Goblino matysime vienarankį Žmogų Driežą, kuriuo tapo mokslui pasiaukojęs daktaras Kurtas Konorsas (jį suvaidino Rhysas Ifansas).

Viskas iš naujo

Didžiausia ketvirtojo nuotykių epopėjos filmo naujovė – autorių noras, kad žiūrovai „Nepaprastą Žmogų Vorą“ žiūrėtų taip, tarsi ankstesnių filmų visai nebuvo. Ne taip seniai tokio „perkrovimo“ sulaukė Betmeno epopėja, „Iksmenai“ ir „Žvaigždžių kelias“.

Bet konkuruoti su tvirtu profesionalu S.Raimi „Nepaprasto Žmogaus Voro“ režisieriui Marcui Webbui taip pat sunku, kaip A.Garfieldui galynėtis su T.Maguire'u.

Naujojo filmo siužetas sudarytas iš tų pačių klišių. Mokyklos atsiskyrėliui ir keistuoliui Piteriui Parkeriui knieti išsiaiškinti savo paslaptingąją praeitį. Jis užaugo dėdės Beno šeimoje ir dabar bando suvokti, kodėl prieš 13 metų iš namų išėję abu jo tėvai atgal niekuomet negrįžo. Šios paslapties tyrimas vaikiną atveda į Kurto Konorso laboratoriją. Tolesni įvykiai žinomi iš pirmojo „Žmogaus Voro“ užuomazgos: Piteriui įkanda radioaktyvus voras ir jis pavirsta neįveikiamu kovotoju su visokiu blogiu.

„Nepaprastas Žmogus Voras“ („The Amazing Spider-Man“) **

Nuotykių filmas. JAV, 2012 m. Rež. M.Webbas. Vaidina A.Garfieldas, E.Stone, R.Ifansas, Martinas Sheenas, Embeth Davidtz, Sally Field.

veiksmas 2

humoras 1

įtampa 2

erotika 0

siaubas 1

Artimiausi lietuvių skoniui?

Iš visų vasarą pasirodysiančių kino komiksų įdomiausi žada būti du. „Abraomas Linkolnas. Vampyrų medžiotojas“ (rež. Timuras Bekmambetovas) gali tapti metų sensacija arba metų nesąmone, o „Tamsos riterio sugrįžimas“ (rež. Christopheris Nolanas) tikriausiai vėl nenuvils tų, kurie komikso seniai nelaiko vien banaliu bulvariniu skaitalu.

Užtai naujausias filmas apie Žmogų Vorą tikrai nenustebins nieko. To, regis, autoriai nė neplanuoja. Jų tikslas kur kas paprastesnis – pritaikyti erdvinio kino technologijas paauglių pamėgtam nuotykių reginiui ir toliau eksploatuoti gerai išreklamuotą bei didelei gerbėjų armijai visame pasaulyje mielą komercinį produktą.

Filmo „Nepaprastas Žmogus Voras“ platintojai apskaičiavo, kad Žmogui Vorui ištikima auditorija per 5 metus Lietuvoje padidėjo iki 36,7 tūkst. žiūrovų. To visai pakanka, kad tokias istorijas, anot platintojų, būtų galima vadinti „artimiausiu lietuviškam skoniui amerikietišku komiksu“ ir naujausiam filmui prognozuoti geras pajamas.