Pirmieji nešventiniai sprogimai Lietuvoje

Metų pabaigą lydintys petardų sprogimai, raketų pokšėjimai priminė Prano ir Valdo Sadauskų knygoje „Didžiausi skandalai Lietuvoje“ minimą bene pirmąjį Lietuvoje teroristą, mėginusį susprogdinti ne vieną bendradarbį geležinkelyje.

Pirmoji auka

1933 m. vasarą per Lietuvą nuvilnijo gandas, kad kažkokia žudikų grupė (žodis „teroristas“ anuomet dar nebuvo žinomas) nori susprogdinti visus geležinkelio darbuotojus. Gandas buvo pagrįstas vienu realiu sprogimu, nusinešusiu žmogaus, praplėšusio siuntą, gyvybę, ir kitomis siuntomis, kuriose policija rado sprogstamosios medžiagos.

Bene pirmas toks sprogimas buvo užfiksuotas 1933 m. rugsėjo 7-ąją Vilkaviškio geležinkelio stotyje. Anuomet  viename iš traukinio sąstato vagonų sprogo vyr. konduktoriui Vitkauskui skirtas siuntinys, kurį jis mėgino atidaryti. Per sprogimą Vitkauskas buvo smarkiai sužeistas ir po kelių valandų mirė.

Kriminalinė policija netrukus išsiaiškino, kad mirtiną krovinį iš Panevėžio pašto išsiuntė kažkoks vyras išgalvota pavarde, o pašto kvitą užpildė to vyro paprašytas pašto tarnautojas.

Gavėjai buvo budrūs

Po kelių dienų, rugsėjo 10-ąją, į Kuršėnų geležinkelio stotį iš Šiaulių pašto Gikniui buvo atsiųstas toks pat siuntinys kaip ir Vitkauskui. Šį kartą siuntinio gavėjas, taip pat dirbęs geležinkelyje, buvo atsargesnis – nunešęs jį po tiltu mėgino susprogdinti, iš toli mėtydamas akmenis į siuntinį. Kai šis nesprogo, Giknius jį nunešė į policiją, kuri nustatė, kad siuntoje buvo sprogstamoji medžiaga piroksilinas.

Dar po kelių dienų, rugsėjo 12-ąją, Alytaus paštas gavo geležinkelio darbuotojui Buškevičiui skirtą siuntinį, tačiau šis jo neėmė, nes ant siuntos buvo užrašytas ne tas vardas. Be to, jis bijojo Vitkausko likimo. Ir teisingai padarė – policija siuntinyje, kuris atkeliavo iš Šiaulių pašto, vėl aptiko piroksiliną. Štai tuomet paštuose pradėjo kauptis siuntiniai, nes žmonės, o ypač tie, kurie dirbo geležinkelyje, bijojo juos atsiimti. Kriminalinė policija dirbo išsijuosusi ir po mėnesio areštavo Kazį Maselskį.

Nuteisė kalėti

Šis teroristas buvo išsilavinęs vyras, baigęs puskarininkių mokyklą ir nuo 1926 m. tarnavęs geležinkelių tarnyboje Šeštokuose, kur ir sukūrė šeimą. Deja, įsivėlęs į politinius reikalus, 1928 m. buvo ištremtas į koncentracijos stovyklą kaip aktyvus plečkaitininkas, siekęs nuversti tautininkų režimą. Įdomu tai, kad nuo 1928 m. viena iš plečkaitininkų veiklos krypčių tapo terorizmas, tačiau tokių išpuolių buvo labai nedaug ir apie juos P. ir V.Sadauskai nieko nerašo.

K.Maselskis per tardymą teigė, kad jis keršijo Vitkauskui už paviliotą žmoną ir už tai, kad įskundė jį, Maselskį, policijai už plečkaitišką veiklą. Buškevičiui keršijo už nesutarimus darbe, o Gikniui už tai, kad šis jį, Masalskį, vadino plečkaitininku.

Paaiškėjo ir tai, kad K.Maselskis turėjo revolverį ir daug sprogstamosios medžiagos, ilgą sąrašą žmonių, kuriems ketino keršyti, siųsdamas dovanų mirtį nešančius siuntinius. Teismas nuteisė šį sprogdintoją sunkiųjų darbų kalėjimu, ir terorizmo aktų daugiau nebebuvo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių