„Permainų muzika“: Klaipėdoje dainuos Latvijos radijo choras

Latvijos radijo choras, net šešis kartus pelnęs Latvijos muzikos Didįjį prizą, trečiadienį Klaipėdos koncertų salėje atliks programą „Tylus vanduo“.

Joje suskambės pasaulinė klasika: Johnas Cage’as, György Ligeti, Baltijos ir Skandinavijos šalių autoriai: norvegai Knutas Nystedtas, Lasse Thoresenas, švedas Andersas Hillborgas, lietuvis Rytis Mažulis, latviai Juris Ābolis, Santa Ratniecė, Pēteris Vaskas  bei estas  Toivo Tulevas. Ši programa bus dainuojama a cappella (be instrumentinio pritarimo). Diriguos Sigvardas Kļava. 

Klaipėdos koncertų salės festivalyje „Permainų muzika“ pirmąkart viešėsiantis latvių kolektyvas buvo įkurtas beveik prieš 50 metų. Beveik 20 metų jam vadovauja S.Klava ir Kasparas Putninšas. Pergyvenęs įvairias reorganizacijas choras išsilaikė, atsinaujino ir sėkmingai įsitvirtino Europos muzikinėje rinkoje.

Latvių choro repertuaras apima labai platų laikotarpį – pradedant Renesanso ir baigiant nūdienos muzika. Kolektyvas noriai imasi įvairių kūrybinių eksperimentų – nuo šiuolaikinių dramos veikalų pastatymų iki multimedijos programų. Latvių kompozitoriai rašo kūrinius specialiai jam. Visi choristai yra aukščiausio lygio profesionalai, sudėtingas programas atliekantys tiesiog virtuoziškai.

Choras jau net keletą kartų dalyvavo Vilniuje vykstančiuose šiuolaikinės muzikos festivaliuose, ten atliko ir lietuvių autorių kūrinius. 2009 m. „Gaidos“ festivalyje vykęs šio choro pasirodymas kritikų buvo įvardytas kaip geriausias festivalio koncertas, o jame latvių atlikta Ramūno Motiekaičio „Rugsėjo simfonija” įvertinta kaip geriausias festivalio lietuviškas kūrinys.

Šiame nepaprastai aukšta atlikimo kultūra pasižymėjusiame renginyje skambėjęs S.Ratnieces „Ču-dal” / „Tylus vanduo“ kritikams pasirodė labai latviškas, emocionalus, melodingas ir net šiek tiek iliustratyvus. Pagal šį kūrinį, muzikos garsais atkuriantį ežero paslaptingumą, neapčiuopiamumą ir šventumą, buvo pavadinta visa latvių choro programa, skambėsianti „Permainų muzikoje“.  

Joje bus atliekama ir itin sudėtinga G.Ligeti kompozicija „Lux Aterna“, prisodrinta klasterių ir mikropolifonijos. Ją savo filme „2001-ųjų kosminė odisėja“ panaudojo režisierius Stanley Kubrickas.

R.Mažulio „Canon solus” pagrįstas šiam autoriui įprasta kanono technika. Beje, savo repertuare latviai turi net keletą R.Mažulio kompozicijų, kurias įdainavo ir į kompaktines plokšteles. 

Kaip komentavo festivalio meno vadovė Loreta Narvilaitė, koncerte „Tylus vanduo” atliekamų kūrinių išraiškos priemonės bus pačios įvairiausios – nuo įprasto dainavimo iki kalbėjimo, nuo šnabždesių, riksmų iki burzgimų ir t. t. Keli opusai pasižymės skaidrumu, ramybe ir subtilia harmonija. Įvairiausių nuotaikų ir niuansų kupina visa ši muzika bus atliekama tik žmogaus balsu, nenaudojant jokios įgarsinimo technikos ar instrumentų. Visas jo grožis slypės natūralume, paprastume ir itin kokybiškame atlikime. Jis išsiskleis koncertų salės erdvėje ir, tikimasi, suteiks nuostabių akimirkų jos besiklausantiems.