„Pavasario gaida“ – su kilnia misija (programa)

Penktadienį Klaipėdos rajone prasideda Gargždų kultūros centro organizuojamas VII muzikos festivalis „Pavasario gaida“, truksiantis net šešias savaites. Jo 14 koncertų pasklis po Gargždus ir jų apylinkes, pasieks Dovilus, Endriejavą, Veiviržėnus, Agluonėnus...

Jau tradiciniu, labai laukiamu ir kasmet vis stiprėjančiu festivaliu džiaugėsi jo sumanytoja ir organizatorė Šarūnė Petruškevičienė. Festivalio meno vadovės giliu įsitikinimu, šiemetės „Pavasario gaidos“ programa įtiks ir reikliausiems muzikos gerbėjams.

„Svajonių įgyvendinimas – štai kas daro gyvenimą įdomų“, – teigė ji, kalbėdama apie šį renginį.

Kaip pildosi svajonės

– Kaip jūsų festivalis susijęs su svajonėmis?

– Gargždų muzikos festivalis 2006-aisiais prasidėjo paprasčiausia svajone – suteikti galimybę Klaipėdos rajono gyventojams pažinti ir pajausti profesionaliosios muzikos teikiamą džiaugsmą ir didybę. Nuo to laiko mes daug patyrėme: buvo įsimintinų susitikimų, puikių koncertų, susiradome naujų draugų ir partnerių. Suprantama, neišvengėme ir klaidų,  bet jos tik papildė kaupiamą vertingos patirties bagažą. Pasitikdami septintąjį festivalį galime tik pasidžiaugti, kad jis tapo mylimu, laukiamu ir didžiausiu tokio žanro renginiu Klaipėdos rajone.

– Ko ėmėtės, kad to pasiektumėte?

– Formuodama festivalio programą, vadovaujuosi profesionalumo, pasiekiamumo ir įvairumo kriterijais.  Klaipėdos rajone gyvenantys žmonės verti pačių geriausių atlikėjų, todėl į festivalį kviečiu pačius profesionaliausius šių dienų muzikus. Siekdami, kad festivalio renginiuose galėtų apsilankyti kuo daugiau klausytojų, koncertus organizuojame ne vien Klaipėdos rajono centre Gargžduose, bet ir mažesniuose miesteliuose. O muzikos žanrų paletė festivalyje labai įvairi. Šiemet – nuo džiazo iki simfoninių drobių.

Gargždai gali pasigirti nuostabios akustikos erdve – Gargždų Šv. Arkangelo bažnyčia ir joje esančiais koncertiniais vargonais bei pernai įsigytu nauju koncertiniu fortepijonu „Petrof“. Todėl vargonų ir fortepijoninės muzikos koncertai tampa festivalio tradicija.

Mažina kultūrinę atskirtį

– O kokių šiemet bus naujovių?

– Šiais metais festivalyje pirmą kartą koncertuos atlikėjai iš užsienio: džiazo grupė iš Prancūzijos „Zazou‘ira“, baleto šokėja Emi Hariyama iš Japonijos bei Turku ir Pori miestų choras iš Suomijos.

Pirmą kartą festivalis pasipildys edukacine dalimi. Norisi, kad kuo daugiau vaikų užaugę profesionalųjį meną priimtų kaip didelę vertybę. Todėl privalome stiprinti gyvą moksleivių ir atlikėjų bendravimą, kad tai taptų įdomu ir vertinga. Dar viena festivalio naujiena, kuria siekiame paskatinti jaunuosius talentus, – „Jaunųjų talentų paradas“. Koncerte pasirodys Gargždų muzikos mokyklos geriausi jaunieji atlikėjai bei Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos auklėtiniai.

Festivalio klausytojams didelė garbė sulaukti pasaulinio garso atlikėjo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato violončelininko Davido Geringo bei Lietuvos pasididžiavimo Nacionalinio simfoninio orkestro koncertų.

– Tikrai gyvenate kaip didmiestyje – tokios žvaigždės pas jus užsuks!..

– Palyginti su didmiesčiu rajonuose gyvenimas labai įdomus – čia nepasislėpsi už skruzdėlyno daugiabutyje sienų, yra vienas laikraštis, kuris aprašo visus smulkiausius įvykius, ir visi visus pažįsta. Tai ir minusas, ir privalumas. Be nuoširdumo ir tikėjimo tuo, ką darai, nieko nenuveiksi, nes žmonės labai greitai tai pajunta, ir sau klaidų tu negali leisti.

Man socialinė ir kultūros sritys kažkuo panašios – per krizes abi daugiausia kenčia, abi susijusios su žmonėmis. Mano nuomone, yra didelė kultūrinė atskirtis tarp miestų ir periferijos – tai didelė socialinė problema, nes daugelis gyvenančiųjų periferijoje jaučia diskomfortą negalėdami pamatyti to, ką mato žmonės didmiestyje. Tad galima teigti, kad festivalis atlieka dar vieną funkciją – mažina kultūrinę atskirtį ir taip prisideda prie žmonių gyvenimo kokybės gerinimo.  Kaip viename „multike“ sakoma, „paskaičiuokime, protingieji kurmiai“: pvz., eilinio kultūros srities darbuotojo alga – 1100 litų. Žinoma, norisi nuvažiuoti į gerą koncertą ar spektaklį – bilieto kaina apie 50 litų. Kelionė apie 160 litų, jei lekiam į Vilnių. Dargi reikia pavalgyti, kažką parvežti lauktuvių – ir štai tau pramoga kainuoja nebe 50, o maždaug 250 litų. Ar gali sau dažnai tokią pramogą leisti? Greičiausiai ne...

Kai kišenėje švilpauja vėjai...

– Vis dėlto kaip jums pavyksta pasikviesti tokius žinomus ir puikius atlikėjus?

– Dažnokai sulaukiu tokio klausimo. Ogi paprastai – loterija. Kai kišenėje švilpauja vėjai (festivalio biudžetas – tik 18 tūkst. litų, viskam – honorarams, leidybai, reklamai, reprezentacijai, o koncertų – 14), tenka pasikliauti gera atlikėjų valia, partneriais, draugais, pažįstamais ir, ko gero, sėkme. Ir šiaip kažkur girdėjau, kad mintys materializuojasi – pvz., prieš kelerius metus tik pasvajodavau apie Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertą, o šiemet pavyko su Filharmonija susitarti, ir jis koncertuos pas mus, kažkokiuose mažyčiuose Gargžduose (net ne visi Lietuvoje žino, kur šis miestas yra)... Dar kartu atsiveš ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatę solistę Astą Krikščiūnaitę. O štai su Lietuvos muzikų sąjungos prezidente Audrone Žigaityte-Nekrošiene kalbėjausi apie festivalio programą, ir ji pasiūlė atvežti į Gargždus pasaulinio garso atlikėją violončelininką D.Geringą. Ir dar ne vieną, o su puikia japonų kilmės baleto soliste Emi Hariyama. Na, negi ne kultūrinė mana iš dangaus?!

Apskritai Lietuvos nacionalinė filharmonija, mano galva, ne tik deklaruoja regioninę profesionalaus meno plėtrą, bet ir pavyzdingai dirba šioje srityje. O didelės dalies kitų valstybės finansuojamų koncertinių, teatrinių įstaigų regioninė sklaida baigiasi taip ir neprasidėjusi... Bet tai, žinoma, tik mano subjektyvi nuomonė.

Padeda sergantiems vaikams

– Teko daug gerų žodžių girdėti apie jūsų festivalio gerumo akciją. Ar šiemet ir vėl rinksite pinigėlius sunkiai sergantiems vaikams?

– Ketvirtus metus vykdome tokią akciją. Visų festivalio renginių metu šiemet bus renkamos aukos dviem sunkiomis ligomis sergantiems vaikams iš Klaipėdos rajono.

Vilija gimė 1999 m., su mama ir dviem broliais gyvena Dituvos kaime. Mergaitė mokosi Dituvos pagrindinės mokyklos 6 klasėje, serga trapiųjų kaulų liga. Jai pernai Vilniaus Santariškių vaikų ligoninėje atlikta stuburo sutvirtinimo operacija, įdėta 20 implantų ir du strypai. Vilijos tėtis mirė 2010-aisiais.  Pinigų reikia vaistams, papildams ir t.t.

Dominykas gyvena Sendvario seniūnijoje su mama ir broliu. Jis sunkiai serga onkologine liga (IV stadija), tėtis šeimą paliko, mama vaikais rūpinasi viena. Suprantama, pinigų reikia viskam – specialiam maistui, vitaminams, slaugymo reikmenims, vienkartinėms paklotėms, sauskelnėms, kelionėms į Kauno klinikas (chemoterapijai), drabužiams...

Mūsų festivalio socialinę akciją pradėjome 2009-aisiais. Ją visalaik organizuojame su Klaipėdos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriumi. Pirmąkart festivalio metu  dviem našlaičiams žiūrovai paaukojo 3000 litų. Vaikai buvo pakliuvę į nepavydėtiną situaciją. Tėvai mirė, ir liko apleistas butas su skolomis, vaikų globą perėmė giminaitis, bet reikėjo pinigų skoloms už komunalines paslaugas apmokėti – žodžiu, padėjome išsaugoti praskolintus namus.

2010-aisiais festivalio metu žiūrovai paaukojo 3000 litų onkologine liga sergančio jaunuolio gydymui. Situacija vėlgi nepavydėtina. Po gripo pirmakursis priekuliškis sužinojo, kad serga vėžiu. Kaip tyčia – krizė, tėvai neteko darbų, o liga progresavo, gydymui, kelionėms į Vilnių ir atgal pinigų labai reikėjo. Tai ir rinkome pinigėlių, kad padėtume. Deja, visai nesenai Vygintas užgeso...

Pernai per „Pavasario gaidą“ surengėme socialinš akciją, kurios metu žiūrovai paaukojo 3400 litų. Puse sumos paskyrėme klausos negalią turinčios mergaitės gydymui. Vaikas gimė kurčias, ir tėvai sudėtingai operacijai turėjo surinkti didžiulę sumą – tai buvo mažas mūsų indėlis, nes prisidėjo daug kas – nuo privačių asmenų iki įmonių. Operacija pavyko, mergytė pradeda girdėti ir, atrodo, viskas gerai. Likusi pusė surinktos sumos paskirta berniukui, sergančiam cukriniu diabetu. Jo artimieji kaupė pinigus insulino pompos įsigijimui, o ji irgi ar ne 10 tūkst. litų kainuoja... Taigi padėjome kuo galėjome.

Man atrodo, kad nėra nieko svarbiau už mūsų nešamą geranoriškumo, atsakingos kaimynystės ir savitarpio pagalbos, filantropijos žinią. Nereikia nieko daug – tiesiog žinai, kad kažkam bėda, padedi ir gali tikėtis, kad tave ištikus nelaimei sulauksi tokios pat pagalbos. Tai požiūris, kurį reikia ugdyti.

– Kas jums talkina?

– Oi, pagalbininkų – visas būrys. Noriu nuoširdžiai padėkoti festivalio partneriui Lietuvos nacionalinei filharmonijai ir jos direktorei Rūtai Prūsevičienei. Lenkiuosi festivalio draugams – Lietuvos muzikų sąjungai ir jos prezidentei, VšĮ ,,Rašytojų klubas“, visiems rėmėjams ir atlikėjams, taip pat festivalio mecenatui Klaipėdos rajono savivaldybei. Jūsų geranoriškas bendradarbiavimas, regioninės sklaidos svarbos suvokimas, patarimai, palaikymas ir šilta draugystė buvo, yra ir bus kertinis mūsų „Pavasario gaidos“ augimo ir tobulėjimo akmuo.

Festivalio programa

Balandžio 13 d. 14 val. Dovilų etninės kultūros centre ir 18 val. Gargždų kultūros centre – VII „Pavasario gaidos“ atidarymo koncertas, dedikuotas S.Šimkaus 125-osioms gimimo metinėms: solistas Liudas Mikalauskas (bosas) ir Valstybinis Vilniaus kvartetas. Programoje – lietuvių kompozitorių vokalinė ir instrumentinė muzika. Bilietai – po 10 Lt, moksleiviams, studentams – po 5 Lt.

Balandžio 19 d. 13 val. Endriejavo bibliotekoje ir 18 val. Gargždų kultūros centre – poezijos ir muzikos improvizacijos „Tylos sodai“: Birutė Mar (poetė, aktorė, režisierė), Egidijus Ališauskas (birbynė), Valdas Narkevičius (gitara). Bilietai – po 10 Lt, moksleiviams, studentams – po 5 Lt.

Balandžio 20 d. 18 val. Gargždų kultūros centre – pianisto Jurgio Karnavičiaus rečitalis. Programoje –  L.van Beethoveno, F.Schuberto, R.Schumanno kūriniai. Bilietai – po 10 Lt, moksleiviams, studentams – po 5 Lt.

Balandžio 26 d. 14 val. Veiviržėnų kultūros centre ir 18.30 val. Gargždų kultūros centre – koncertas „Džentelmenų duetas“: Vilhelmas Čepinskis (smuikas), Sergejus Krinicinas (gitara). Programoje – G.P.Telemanno, N.Paganini’o, P.Sarasate’s, A.Piazzolla’os kūriniai. Bilietai – po 10 Lt, moksleiviams, studentams – po 5 Lt.

Balandžio 28 d. 18.30 val. Gargždų Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje – vargonų ir vokalinės muzikos koncertas: Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Irena Zelenkauskaitė (sopranas), tarptautinio M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso laureatė Jurgita Kazakevičiūtė (vargonai). Nemokamai.

Gegužės 10 d. 18 val. Gargždų kultūros centre – „Jaunųjų talentų paradas“: dalyvaus Gargždų muzikos mokyklos auklėtiniai – tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatai bei Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos auklėtiniai. Bilietai – po 5 Lt.

Gegužės 11 d. 19 val. Agluonėnų etnografinėje sodyboje – instrumentinės grupės „Subtilu – Z“ koncertas: Laurynas Vaitkus (tenorinė birbynė), Dmitrijus Michailovas (akordeonas), Povilas Velikis (akordeonas), Vytautas Švažas (perkusija). Programoje – A.Piazzolla’os, D.Ellingtono, H.Hancocko ir pačių grupės muzikantų kompozicijos. Nemokamai. Koncertą dovanoja UAB „Minijos nafta“.

Gegužės 17 d. 18 val. Gargždų kultūros centre – džiazo muzikos vakaras: Artūro Noviko džiazo mokyklos jaunimo vokalinė grupė „Jazz Island“, džiazo grupė „Zazou’ira“ (Prancūzija). Bilietai – po 10 Lt, moksleiviams, studentams – po 5 Lt.

Gegužės 19 d. 18 val. Gargždų kultūros centre – choro „Opera chorus Turku – Pori“ (vad. Katriina Virta, Suomija) koncertas. Bilietai – po 10 Lt, moksleiviams, studentams – po 5 Lt.

Gegužės 21 d. 18 val. Gargždų kultūros centre – šokio ir instrumentinės muzikos kompozicija „Bach plius“: Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas violončelininkas Davidas Geringas (Lietuva, Vokietija), baleto solistė Emi Hariyama (Japonija). Bilietai – po 10 Lt, moksleiviams, studentams – po 5 Lt.

Gegužės 23 d. 18 val. Gargždų kultūros centre – simfoninės muzikos koncertas: Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vad. ir vyr. dirig. prof. Juozas Domarkas), Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai solistė Asta Krikščiūnaitė (sopranas), dirigentas Robertas Šervenikas. Bilietai – po 10 Lt, moksleiviams, studentams – po 5 Lt.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Janina

Janina portretas
Šventas žmogus toji Šarūnė. Kad taip daugiau tokių ant Lietuvos! Sėkmės jai, žmonių pagalbos ir Dievo palaimos geriems jos darbams!

x

x portretas
Garbėtroška

to x

to x portretas
kodėl pas mus, Lietuvoje kai žmogus daro kažką gero, išsyk atsiranda tokių juodintojų?
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių