Alytaus kraštotyros muziejuje atidaryta Dzūkijos regiono prijuosčių paroda. Taip pat pristatytas katalogas „Raštai margi, prijuostėn sudėti“. Jame – informacija apie muziejaus etnografijos rinkinyje saugomas prijuostes.
Seniausia prijuostė išausta prieš beveik 130 metų. Dzūkijoje moterys prijuostes dėvėjo ilgiau nei kituose regionuose, net iki Antrojo pasaulinio karo.
Dzūkijos regiono prijuostės skyrėsi nuo žemaičių ar aukštaičių prijuosčių: jos iš juodo, balto arba margo audinio, plačios ir dažniausiai siuvinėtos. Prijuostės – iš vilnos, lino ar šilko.
„Prijuostė – moters aprangos elementas, liudijantis apie moters socialinį statusą, padorumą, tvarkingumą. Kitaip tariant, „kokia gaspadinė, toks ir žiurstas“. Nešiojamos kasdienai ir išeigai buvo labai skirtingos – kasdieniškesnės buvo iš paprastesnio audinio, jų spalva būdavo labiau vientisa, paprastesnė. Išeiginės prijuostės buvo lengvesnės, gausiau išpuoštos raštu“, – pasakojo muziejininkė Rasa Stanevičiūtė.
Pasak muziejininkų, augaliniai siuvinėjimo raštai ir motyvai liaudies tekstilę greičiausia pasiekė per vakarietiškus dirbinius, dvarų ir bažnyčių inventorių, o XIX a. pabaigoje – per rankdarbių knygas, kurios Lietuvą pasiekdavo iš Vokietijos ar Lenkijos.
Amžių sandūroje dzūkiškų prijuosčių raštams ir spalvoms poveikį turėjo lenkų ir baltarusių kaimynystė, tautinių bendruomenių, pavyzdžiui, žydų tekstilės puošybos elementai. Seniausia muziejuje saugoma kaišytinė prijuostė, išausta dar 1885-aisiais metais.
„Turime tikrai puikią kolekciją, pakankamai skaitlingą ir pakankamai įvairią. Nuo paprastesnių prijuostėlių iki tautinio kostiumo sudedamųjų dalių. Siuvinėtos prijuostės yra nepaprastai gražios ir technikos prasme. Joms niekuo nenusileidžia ir austinės prijuostės. Beje, tik Dzūkijoje moterys ausdavo mažas prijuostėles, susijusias su gyvybingumu ir vaisingumu, tikėjimu. Jų ir dabar dar galima rasti etnografiniuose Dzūkijos kaimuse“, – prijuosčių įvairove, grožiu ir originalumu džiaugėsi menotyrininkė dr. Margarita Janušonienė.
„Prijuostėlės, rištos ant kryžių, daugiausiai vestuvių papročiu. Jaunamartė prijuostėlę ant kryžių rišdavo atitekėdama, vėliau – norėdama susilaukti vaikų. Taip pat prijuostę rišdavo ir tikintis įvairių malonių, prašant sveikatos, laimės. Tradiciškai prijuostė buvo rišama iki saulei patekant“, – prijuosčių rišimo ant kryžiaus ritualus aiškino ritualus katalogo sudarytoja Miglė Lebednykaitė.
Informacija apie Alytaus kraštotyros muziejuje saugomą 41 prijuostę sudėta į katalogą „Raštai margi, prijuostėn sudėti“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...