Paroda, kurios autoriai apie ją nė nežino

Kauno fotografijos galerijoje atidaryta labai neįprasta paroda „Recovered memory/Atkurta atmintis“, kurią pristatęs šiaulietis Algirdas Musneckis nėra eksponuojamų fotografijų autorius. Jis – tik šios parodos sudarytojas, mat nuotraukos paimtos iš išmestų vienkartinių fotoaparatų.

Paroda - provokacija

Kai kuriuos jau panaudotus fotoaparatus A.Musneckis įsigyja Šiaulių turguje, kai kuriuos – pagal skelbimus, jie pas parodos sudarytoją atkeliauja iš viso pasaulio – Anglijos, Vokietijos, Amerikos. Paprastai „vienkartinukai“ išmetami su visa juostele, A.Musneckis – ne tik įvairiausių fotoaparatų kolekcininkas, bet ir geras meistras, žino, kaip jas išimti, kur juose ieškoti atmintyje likusių kadrų.

Taigi parodoje eksponuojamos nuotraukos – nežinomų autorių, maža to – nė neįtariančių, kad jų užfiksuoti kadrai kabo galerijoje Kaune. Vadinasi, jie nežino, kad yra tapę menininkais? Tai kas gi yra menas? Ar iš tiesų, kaip skelbė postmodernizmo apologetai, autorius – mirė, t. y. autorystė nėra svarbi?

Atėjus į A.Musnecko parodą, atrodo, kad būtent taip ir yra, taip atsitiko, tiksliau – išsitrynė ribos tarp meno ir nemeno, tarp kūrėjo ir nekūrėjo, nes ne tik nežinomas žmogus tapo menininku, juo tampa ir žiūrovas, užkibęs, pasak filosofo Jurgio Dieliauto, „ant provokacijos“, juk eksponuojami paprasčiausi vienkartiniuose fotoaparatuose užsilikę buitiniai kadrai.

Kai autorius miršta

Neįprastai apiformintos nuotraukos prismeigtos smeigtuku – akivaizdžiai nebranginamos, o gal nesureikšminamos, koks gi fotomenininkas savo kūrinį persmeigtų/sudarkytų smeigtuku. Taigi meno konkretybė, kaip ir pats jo autorius, nėra svarbi: šiandien visa tai yra menas, rytoj – jau kas nors kita, „į tą pačią upę neįbrisi“, kaip pasakytų garsusis Heraklitas.

Šiaulių universiteto filosofijos dėstytojas J.Dieliautas pastebėjo, kad smeigtuku ir be pavadinimo pritvirtinta fotografija – tarsi nuoroda, jog nuotrauka yra kokiame nors biure, tarkim, CŽV, detektyvų ar kokių kitų tyrimų, ir žiūrovo reikalas sugalvoti pavadinimą, parinkti autorystę, taip pačiam tampant parodos bendraautoriu.

Bet tuomet pokštas virsta problema: kur link eina fotografija? Ypač turint galvoje vadinamąsias muilines, mobiliuosius telefonus, vienkartinius fotoaparatus. Ar ši paroda nėra socialinė akcija, kalbanti ir apie milžinišką šiukšlinimą vienkartiniais daiktais?

Šiuolaikinio meno misija

Itin šiuolaikiškos, jaunatviškos, postmodernios parodos autoriui A.Musneckui šiemet sukako 75-eri ir jis neigia, kad yra parodos autorius, įvardydamas save tik sudarytoju. Tačiau šiais laikais, kai skelbiama, kad bene viskas jau yra parašyta, sugalvota, ir kūrėjai tik kartojasi bei savaip interpretuoja, šią parodą galima drąsiai vadinti kūriniu, nes jis – tai ir mintis, idėja.

Paroda „Recovered memory/Atkurta atmintis“ susisieja su čia pat Rotušės aikštėje stovinčia iš plastikinių butelių sukurta egle, kuri taip pat turi savotišką atmintį, kad ir butelio, ir tapo menu, kad ir provokuojančiu.

Paroda, kaip ir Rotušės aikštės eglė, palieka daugiau klausimų nei atsakymų, tačiau šiandienos menui – tai bene viena svarbiausių misijų kasdien vis sparčiau vienkartinėjančiame pasaulyje.

Gintaras Česonis, fotomenininkas:

Kai atėjau darbuotis į Fotomenininkų sąjungos Kauno skyrių, gavau tokį palikimą: didžiulį aplanką su suplanuota A.Musneckio paroda, tačiau tada prasidėjo mūsų galerijos rekonstrukcija ir taip susiklostė, kad gana ilgai pažadų netesėjome, nors toji paroda būtų buvusi labai graži: peizažai, saulėlydžiai, medžiai. Vėl su A.Musnecko nuotraukomis susidūriau Nidos seminare. Nustebau: tai, ką pamačiau buvo netikėta: kas gi čia yra? Tai išties – labai nauja, originalu, iki tol važinėdamas po užsienio festivalius nieko panašaus nebuvau matęs. Ir būtent šįmet Arlio fotografijos festivalyje viena iš stipriausių parodų buvo būtent apie tai – kai menininkai naudoja ne savo sukurtas fotografijas, kaip jas interpretuoja ir kokias diskusijas provokuoja. Pagalvojau, kad visgi gyvename panašiu tempu ir mąstome tuo pačiu ritmu, kaip ir užsienio menininkai. Beje, minėta paroda Arlyje sudaryta labai garsių muziejų direktorių ir fotografijos kuratorių, vienas iš jų – Pompidu centro direktorius.

Jurgis Dieliautas, Filosofas:

Algis ne tik kolekcionuoja aparatus: pastarieji išgelbėjo jam gyvybę. Vieną kartą pavakare užpultas Algis apsigynė fotoaparatu, nors tąkart chuliganai jį stipriai subadė – pusę metų gulėjo, gydėsi, liko randai. Aparatas tuomet buvo tapęs ginklu, taigi juo galima ne tik fiksuoti, bet ir gintis. Šiaip Algis yra pokštininkas ir ši paroda yra pokštas, vienas žmogus jau užkibo ant šio pokšto: sako, kodėl šių darbų Algis niekur nerodė, neeksponavo. Algio intencija – parodyti, kas nėra menas arba kas yra antimenas, antifotografija. Tarkim, žvelgiant į profesionalią fotografiją, tarsi ir bijoma visko, kas dvelkia neprofesionalumu, nemeniškumu ar kompozicine prasme atrodo netvarka, bet teoriškai mes pamirštame, kad ta netvarka yra visada spaudžiama dviejų tvarkų – iš vienos pusės fotografai mėgdžioja gamtą/prigimtį/gimtį linijomis, kontūrais, kompozicine rikiuote, iš kitos pusės – menininką spaudžia kultūra ir kultūros tradicija. Kai kada sveika parodyti, kaip nereikia, neverta fotografuoti, bet tada viską, kas nevertinga, mes metame į sąvartyną. O Algis eina į turgų, perka tuos beveik išmestus fotoaparatus ir mums eksponuoja – štai, yra kažkas nevertinga. Šiandienos kontekste Algis yra itin modernus, jaunatviškas ir tai savotiška pamoka jauniems menininkams, kurie gana dažnai verčiasi per galvą ieškodami originalumo, kur jo nėra, o A.Musneckas jį randa tarsi po kojom. Kartais tokie pokštai yra ne tik originalesni, bet ir gyvybingesni.

Ričardas Dailidė, fotomenininkas:

Ši paroda verčia apie daug ką pamąstyti, kur link eina fotografija, kokia jos prasmė? Manau, kad tikra fotografija apima ir literatūrą, istoriją, politiką, antropologiją ir kitas sritis, tačiau neretai matome puikią koncepciją, bet nerandame fotografijos arba atvirkščiai. Kažkada fotografijai buvo labai svarbu tapti menu, tačiau tapusi menu ar visada ji išlieka fotografija? Fotografija yra kryžkelėje ir neaišku, kokia jos ateitis, nes gali būti, kad tik vienetai dirbs su profesionaliomis kameromis, kiti fotografuos mobiliaisiais telefonais. Tai pirma tokia paroda Lietuvoje ir ją galima vadinti problemine.

Kas: paroda „Recovered memory/Atkurta atmintis“.

Kur: Kauno fotografijos galerijoje (Rotušės a.1/Vilniaus g. 2).

Kada: iki gruodžio 28 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • R. Šepetys: esu labiau perrašytoja nei rašytoja
    R. Šepetys: esu labiau perrašytoja nei rašytoja

    Nors Carnegie medalis rašytojai Rūtai Šepetys skirtas už vaikų literatūrą, LRT RADIJUI ji sako rašanti visiems, o neretai besijaučianti net labiau kaip perrašytoja nei kaip rašytoja. ...

  • Tradicinės Joninės Rumšiškėse – su lietumi
    Tradicinės Joninės Rumšiškėse – su lietumi

    Šeštadienį kauniečiai nepabijojo apniukusio dangaus ir rinkosi į Joninių šventę Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. ...

    4
  • Klaipėdą užliejo varpų gausmas
    Klaipėdą užliejo varpų gausmas

    Laikrodžių muziejaus kiemelyje ilgiausią dieną metuose vyko Klaipėdos kariliono festivalis. Renginio metu varpus „prakalbino“ ne tik vietos karilionininkai, bet ir svečiai iš Rusijos, Belgijos. ...

  • Per Jonines Neringoje – išskirtinės vestuvės
    Per Jonines Neringoje – išskirtinės vestuvės

    Šventinis Joninių savaitgalis Neringoje šiemet išskirtinis. Kurorto ir gyventojai ir svečiai taps didžiausios šalyje vestuvių puotos liudininkais. Laikantis XIX amžių siekiančių Mažosios Lietuvos papročių bus sutuokta kla...

  • Kas slypi televizijos gyvenimo aprašyme?
    Kas slypi televizijos gyvenimo aprašyme?

    Aštuntuoju pasaulio stebuklu juokais pavadinama televizija šiandien gal dažniau sulaukia kritikos nei komplimentų ir pagarbos, tačiau tai nemenkina jos karaliavimo žmonių gyvenime. Faktas tas, kad televiziją žiūri absoliuti dauguma galin...

  • Neparašyti laiškai Vilniaus pašte atgimsta meninėmis instaliacijomis
    Neparašyti laiškai Vilniaus pašte atgimsta meninėmis instaliacijomis

    Vilniaus centrinis paštas lankytojus pasitinka interaktyviomis meninėmis instaliacijomis. Ketvirtadienio vakarą pašto erdvėse sostinės gyventojai ir svečiai pakviesti tapti ne tik kūrybinio proceso liudininkais, bet ir dalyviais. ...

  • Joninių naktį išsiskleidė ugnies papartis
    Joninių naktį išsiskleidė ugnies papartis

    Klaipėdiečiai švęsti Joninių tradiciškai rinkosi ant Jono kalnelio. Ilgiausios metų dienos ir trumpiausios nakties šventėje nestigo burtų, šokių ir dainų. Visus pakerėjo prieš vidurnaktį išsiskleidęs ugnies...

  • A. Sutkus apdovanotas Vokietijos fotografijos asociacijos premija
    A. Sutkus apdovanotas Vokietijos fotografijos asociacijos premija

    Ericho Zalomono premiją šiemet Antanui Sutkui skyrusi Vokietijos fotografijos asociacija teigia, kad fotomenininko darbai nepataikauja sovietiniams idealams, jo žmogaus bei visuomenės portretas atskleidžia alternatyvų gyvenimą, nuoširdų be...

  • Rašytojo sūnus: G. Orwello romanas „1984-ieji“ buvo „pranašiškas“
    Rašytojo sūnus: G. Orwello romanas „1984-ieji“ buvo „pranašiškas“

    Brodvėjuje per naujo miuziklo, pastatyto pagal George'o Orwello (Džordžo Orvelo) antiutopinį romaną „1984-ieji“ (Nineteen Eighty-Four), premjeroje tarp žiūrovų buvo ir ypatingas svečias – rašytojo sūnus. ...

  • Kauniečiai kviečiami prisidėti prie kilnaus tikslo
    Kauniečiai kviečiami prisidėti prie kilnaus tikslo

    Asociacija „Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjunga“, bendradarbiaujant kartu su Vytauto Didžiojo karo muziejumi, kviečia kauniečius prisidėti prie kilnaus tikslo – įamžinti 20 tūkst. Lietuvos partizanų didvyri&scaron...

    1
Daugiau straipsnių