Paroda, kurios autoriai apie ją nė nežino

Kauno fotografijos galerijoje atidaryta labai neįprasta paroda „Recovered memory/Atkurta atmintis“, kurią pristatęs šiaulietis Algirdas Musneckis nėra eksponuojamų fotografijų autorius. Jis – tik šios parodos sudarytojas, mat nuotraukos paimtos iš išmestų vienkartinių fotoaparatų.

Paroda - provokacija

Kai kuriuos jau panaudotus fotoaparatus A.Musneckis įsigyja Šiaulių turguje, kai kuriuos – pagal skelbimus, jie pas parodos sudarytoją atkeliauja iš viso pasaulio – Anglijos, Vokietijos, Amerikos. Paprastai „vienkartinukai“ išmetami su visa juostele, A.Musneckis – ne tik įvairiausių fotoaparatų kolekcininkas, bet ir geras meistras, žino, kaip jas išimti, kur juose ieškoti atmintyje likusių kadrų.

Taigi parodoje eksponuojamos nuotraukos – nežinomų autorių, maža to – nė neįtariančių, kad jų užfiksuoti kadrai kabo galerijoje Kaune. Vadinasi, jie nežino, kad yra tapę menininkais? Tai kas gi yra menas? Ar iš tiesų, kaip skelbė postmodernizmo apologetai, autorius – mirė, t. y. autorystė nėra svarbi?

Atėjus į A.Musnecko parodą, atrodo, kad būtent taip ir yra, taip atsitiko, tiksliau – išsitrynė ribos tarp meno ir nemeno, tarp kūrėjo ir nekūrėjo, nes ne tik nežinomas žmogus tapo menininku, juo tampa ir žiūrovas, užkibęs, pasak filosofo Jurgio Dieliauto, „ant provokacijos“, juk eksponuojami paprasčiausi vienkartiniuose fotoaparatuose užsilikę buitiniai kadrai.

Kai autorius miršta

Neįprastai apiformintos nuotraukos prismeigtos smeigtuku – akivaizdžiai nebranginamos, o gal nesureikšminamos, koks gi fotomenininkas savo kūrinį persmeigtų/sudarkytų smeigtuku. Taigi meno konkretybė, kaip ir pats jo autorius, nėra svarbi: šiandien visa tai yra menas, rytoj – jau kas nors kita, „į tą pačią upę neįbrisi“, kaip pasakytų garsusis Heraklitas.

Šiaulių universiteto filosofijos dėstytojas J.Dieliautas pastebėjo, kad smeigtuku ir be pavadinimo pritvirtinta fotografija – tarsi nuoroda, jog nuotrauka yra kokiame nors biure, tarkim, CŽV, detektyvų ar kokių kitų tyrimų, ir žiūrovo reikalas sugalvoti pavadinimą, parinkti autorystę, taip pačiam tampant parodos bendraautoriu.

Bet tuomet pokštas virsta problema: kur link eina fotografija? Ypač turint galvoje vadinamąsias muilines, mobiliuosius telefonus, vienkartinius fotoaparatus. Ar ši paroda nėra socialinė akcija, kalbanti ir apie milžinišką šiukšlinimą vienkartiniais daiktais?

Šiuolaikinio meno misija

Itin šiuolaikiškos, jaunatviškos, postmodernios parodos autoriui A.Musneckui šiemet sukako 75-eri ir jis neigia, kad yra parodos autorius, įvardydamas save tik sudarytoju. Tačiau šiais laikais, kai skelbiama, kad bene viskas jau yra parašyta, sugalvota, ir kūrėjai tik kartojasi bei savaip interpretuoja, šią parodą galima drąsiai vadinti kūriniu, nes jis – tai ir mintis, idėja.

Paroda „Recovered memory/Atkurta atmintis“ susisieja su čia pat Rotušės aikštėje stovinčia iš plastikinių butelių sukurta egle, kuri taip pat turi savotišką atmintį, kad ir butelio, ir tapo menu, kad ir provokuojančiu.

Paroda, kaip ir Rotušės aikštės eglė, palieka daugiau klausimų nei atsakymų, tačiau šiandienos menui – tai bene viena svarbiausių misijų kasdien vis sparčiau vienkartinėjančiame pasaulyje.

Gintaras Česonis, fotomenininkas:

Kai atėjau darbuotis į Fotomenininkų sąjungos Kauno skyrių, gavau tokį palikimą: didžiulį aplanką su suplanuota A.Musneckio paroda, tačiau tada prasidėjo mūsų galerijos rekonstrukcija ir taip susiklostė, kad gana ilgai pažadų netesėjome, nors toji paroda būtų buvusi labai graži: peizažai, saulėlydžiai, medžiai. Vėl su A.Musnecko nuotraukomis susidūriau Nidos seminare. Nustebau: tai, ką pamačiau buvo netikėta: kas gi čia yra? Tai išties – labai nauja, originalu, iki tol važinėdamas po užsienio festivalius nieko panašaus nebuvau matęs. Ir būtent šįmet Arlio fotografijos festivalyje viena iš stipriausių parodų buvo būtent apie tai – kai menininkai naudoja ne savo sukurtas fotografijas, kaip jas interpretuoja ir kokias diskusijas provokuoja. Pagalvojau, kad visgi gyvename panašiu tempu ir mąstome tuo pačiu ritmu, kaip ir užsienio menininkai. Beje, minėta paroda Arlyje sudaryta labai garsių muziejų direktorių ir fotografijos kuratorių, vienas iš jų – Pompidu centro direktorius.

Jurgis Dieliautas, Filosofas:

Algis ne tik kolekcionuoja aparatus: pastarieji išgelbėjo jam gyvybę. Vieną kartą pavakare užpultas Algis apsigynė fotoaparatu, nors tąkart chuliganai jį stipriai subadė – pusę metų gulėjo, gydėsi, liko randai. Aparatas tuomet buvo tapęs ginklu, taigi juo galima ne tik fiksuoti, bet ir gintis. Šiaip Algis yra pokštininkas ir ši paroda yra pokštas, vienas žmogus jau užkibo ant šio pokšto: sako, kodėl šių darbų Algis niekur nerodė, neeksponavo. Algio intencija – parodyti, kas nėra menas arba kas yra antimenas, antifotografija. Tarkim, žvelgiant į profesionalią fotografiją, tarsi ir bijoma visko, kas dvelkia neprofesionalumu, nemeniškumu ar kompozicine prasme atrodo netvarka, bet teoriškai mes pamirštame, kad ta netvarka yra visada spaudžiama dviejų tvarkų – iš vienos pusės fotografai mėgdžioja gamtą/prigimtį/gimtį linijomis, kontūrais, kompozicine rikiuote, iš kitos pusės – menininką spaudžia kultūra ir kultūros tradicija. Kai kada sveika parodyti, kaip nereikia, neverta fotografuoti, bet tada viską, kas nevertinga, mes metame į sąvartyną. O Algis eina į turgų, perka tuos beveik išmestus fotoaparatus ir mums eksponuoja – štai, yra kažkas nevertinga. Šiandienos kontekste Algis yra itin modernus, jaunatviškas ir tai savotiška pamoka jauniems menininkams, kurie gana dažnai verčiasi per galvą ieškodami originalumo, kur jo nėra, o A.Musneckas jį randa tarsi po kojom. Kartais tokie pokštai yra ne tik originalesni, bet ir gyvybingesni.

Ričardas Dailidė, fotomenininkas:

Ši paroda verčia apie daug ką pamąstyti, kur link eina fotografija, kokia jos prasmė? Manau, kad tikra fotografija apima ir literatūrą, istoriją, politiką, antropologiją ir kitas sritis, tačiau neretai matome puikią koncepciją, bet nerandame fotografijos arba atvirkščiai. Kažkada fotografijai buvo labai svarbu tapti menu, tačiau tapusi menu ar visada ji išlieka fotografija? Fotografija yra kryžkelėje ir neaišku, kokia jos ateitis, nes gali būti, kad tik vienetai dirbs su profesionaliomis kameromis, kiti fotografuos mobiliaisiais telefonais. Tai pirma tokia paroda Lietuvoje ir ją galima vadinti problemine.

Kas: paroda „Recovered memory/Atkurta atmintis“.

Kur: Kauno fotografijos galerijoje (Rotušės a.1/Vilniaus g. 2).

Kada: iki gruodžio 28 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių