Palangoje – Paryžiuje gyvenančio kraštiečio skulptoriaus retrospektyva

Ketvirtadienį Palangoje duris atvers netoli jos gimusio Paryžiuje gyvenančio 75-erių skulptoriaus Adomo Stanislovo Raudžio-Samogits paroda.

Retrospektyvinėje skulptūrų ekspozicijoje „Jėgos ir įtampos“ – autoriaus 1960–2010 m. kūrybos apžvalga.

Norėjo studijuoti užsienyje

A.S.Raudys-Samogits gimė 1936 m. balandžio 26 d. Vilimiškės kaime (greta Palangos). Pokariu, būdamas vos 10 metų, kartu su tėvu dalyvavo rezistencinėje kovoje. Dailę pamėgo dar besimokydamas Palangos gimnazijoje. Ją baigęs pradėjo studijuoti teisę Vilniaus universitete, o po metų perėjo į Vilniaus dailės institutą, kur studijavo skulptūrą. Skulptūras savarankiškai pradėjo kurti 1954 m. Būdamas 21-erių jis savo kūrinius kartu su grupe kitų Lietuvos skulptorių eksponavo Maskvoje ir Sankt Peterburge. Pirmąją autorinę kūrybos parodą surengė 1956 m. Vilniaus meno salone. Kita A.S.Raudžio kūrybos autorinė paroda ten vyko 1972 m., trečioji – 1991 m. Vilniaus galerijoje „Langas“. 1957 m. jo kūryba buvo pristatyta Maskvoje, Tretjakovo galerijoje.

Norėdamas studijuoti dailę užsienyje, A.S.Raudys 1958 m. išvyko iš Lietuvos. 1958–1959 m. studijavo Krokuvos meno akademijoje pas profesorius Bandurą ir Puget, 1959–1960 m. meno studijas tęsė Gdanske pas profesorių Stanisławą Horno-Popławski, 1960 m. – Darmštadte, Vokietijoje, kur studijavo architektūrą. 1961–1974 m. studijas pratęsė Paryžiuje. 1961 m. mokėsi pas prof. Jeaną Souverbie, 1962 m. – pas prof. Bernardą Bourbonnaisą. 1963 m. dirbo pas architektus Baslerį, Barentoną. 1965 m. akmens, meninio medžio apdirbimo technikos žinių sėmėsi iš prof. Collamarini, o dirbti su gipsu – iš prof. E.Martino.

Tobulėjo kaip menininkas

1969 m. A.S.Raudžio kūrybos paroda buvo surengta Havro kultūros rūmuose, jo kūriniai buvo eksponuojami ir Paryžiaus bienalės parodoje „Jauna skulptūra“. Tais pačiais metais jis tapo pasaulyje garsaus menininko, kilusio iš Druskininkų, Jacqueso Lipchitzo asistentu. Jiedu 1969–1973 m. Italijoje, Karare miesto apylinkėse, kurios garsėja baltuoju marmuru, kūrė skulptūras iš bronzos ir marmuro. J.Lipchitzas pasitikėjo jaunuoju menininku, vertino jį ir ne kartą sakė, kad A.S.Raudžio, kaip laukia didelė kūrybinė sėkmė.

Dirbdamas pas J.Lipchitzą, A.S.Raudys perėmė nemažai šio garsaus skulptoriaus kūrybinio darbo paslapčių, tobulėjo kaip menininkas ir įgyvendino daugelį savo kūrybinių sumanymų. Tuo metu jis dalyvavo ir parodinėje veikloje.

1970 m. A.S.Raudys susitiko su garsiais menininkais Henry Moore’u, Maurizio Marini, Césaru Baldaccini’u. Po to – vėl studijos Paryžiaus dailės akademijoje – šį kartą pas Césarą. A.S.Raudys buvo ir H.Moore’o, M.Marini mokinys. Anot paties A.S.Raudžio, didžiausios įtakos jo kūrybai turėjo J.Lipchitzo ir Chaimo Soutine’o darbai.

1971 m. skulptorius savo kūrybos parodą surengė Roueno kultūros rūmuose, skulptūras eksponavo Bazelio modernaus meno mugėje – „Miunsterbergo 8“ galerijoje.

Jo kūryboje reikšmingos ir 1972 m. vykusios parodos – „Fantastica“ (Bazelis, Šveicarija) ir Vunsterberge, Rusno (Prancūzija) kultūros centre, minėtoje Bazelio „Miunsterbergo 8“ galerijoje veikusios autorinės skulptūrų ekspozicijos.

Autorinė paroda – Venecijos bienalėje

1972–1974 m. A.S.Raudys daug dirbo darydamas skulptūras Paguni įkurtam Legnano muziejui. 1973 m. visuomenę su savo darbais jis supažindino Grecheno (Šveicarija) ir Berlyno Schindlerio (Vokietija) galerijose surengtose autorinėse kūrybos parodose. Tais metais jis surengė parodas ir Brechbliuhlo, Suiso, Berno (Šveicarija) galerijose.

1974 m. A.S.Raudžio skulptūros eksponuotos Liucernos rotušėje, taip pat Rodino muziejuje Paryžiuje, kur menuomenei buvo pristatytos 5 jo skulptūros, bei Vinterturo modernaus meno muziejuje surengtoje autorinėje parodoje.

1975 m. A.S.Raudžio kūrinių paroda surengta Lotynų Amerikoje – „Prieurie“ galerijoje, Karenako mieste.

1975–1978 m. dailininkas nemažai dirbo kurdamas skulptūras gražiausiam Prancūzijos kaimui – Lapopy (St. Cirg-Lapopie), kurį norėta padaryti pilimi-muziejumi. Čia A.S.Raudys su savo darbais sugrįžo ir 1999 m. – tada jis pristatė „Pasipriešinimo“ serijos skulptūras.

1976 m. jis dalyvavo Amsterdame, „Eendt“ galerijoje, surengtoje parodoje.

Reikšmingi dailininko kūrybiniame kelyje buvo 1977-ieji, kai jis buvo pakviestas Venecijos bienalėje surengti autorinę savo kūrybos parodą. Joje menininkas eksponavo 10 skulptūrų. Tais pačiais metais savo kūrybą jis pristatė ir Ciuricho „Palette“ galerijoje surengtoje parodoje, bienalėje „Nouva Arte Sovietica“.

1978 m. A.S.Raudžio darbai buvo eksponuojami Šatro, Lavalio, Turs muziejuose, Tokijo (Japonija) modernaus meno muziejuje. Tais pačiais metais jis savo kūrybą pristatė ir Anverse („Campo“ galerijoje), Turino (Italija) karalių rūmuose, F.Tournié galerijoje Paryžiuje surengtose parodose (pastarojoje 1979 m. vyko ir jo autorinė kūrybos ekspozicija).

1981 m. A.S.Raudžio kūryba kartu su kitų 60 šiuolaikinių menininkų darbais eksponuota grupinėje parodoje Paryžiuje, 1983 m. pristatyta Carillo Gill muziejuje (Meksika), Amsterdame, „Eendt“ galerijoje, kur jo darbai buvo eksponuojami ir 1976 m., Belgijoje – Namiuro universitete ir Meksikoje (Cuauthemouso kultūros centre).

Pasisakė už profesionalumą mene

1984 m. A.S.Raudys savo kūrinius pristatė Berno „Chindler“ galerijoje, 1985 m. dalyvavo parodose Paryžiuje, Ciuriche („Palette“ galerijoje), Ruano šiuolaikinio meno centre (čia eksponuota 20 skulptūrų). 1987 ir 1996 m. su A.S.Raudžio kūriniais buvo galima susipažinti Paryžiaus „Dorval“ galerijoje surengtose parodose. 1996 m. ten eksponuota 10 jo skulptūrų iš „Pasipriešinimo“ serijos. Tiek pat šios serijos skulptūrų eksponuota ir 1988 m. Kelne (Vokietija), Rytų kultūros centre.

Didžiosios prancūzų revoliucijos 200-ųjų metinių proga skulptorius sukūrė portretinius Robespjierre’o, Dantono ir Marato štampuoto vario reljefus, kurie dabar saugomi E.R.E.A. Belleville gatvėje nr.218 (vienoje iš Paryžiaus technikos mokyklų).

1990 m. A.S.Raudys dirbo prie monumento „Raudonojo plakato“ tema, skirto Bezansono deportacijos muziejui, 1994 m. vėl eksponavo skulptūras iš „Pasipriešinimo“ serijos, 1995–2005 m. jo kūrybinėje studijoje gimė serija bronzinių skulptūrų Biblijos tema, 1996 m. jis surengė parodą Paryžiaus „St. Charles de Rose“ galerijoje, 1999 m. Prancūzijos Sarselio meno centre autorinėje ekspozicijoje pristatė 12 skulptūrų iš „Pasipriešinimo“ serijos.

2000 m. savo paskutiniųjų metų kūrybą A.Raudys išskleidė Sarselio miesto dailės mokykloje. Tuo laiku jis jau brandino naują kūrinių seriją – „Išsiveržimai“, prie kurios skulptorius dirbo pastaruosius penkerius metus. Pats dailininkas šio laikotarpio kūrybą priskiria simboliniam abstrakcionizmui, kuriam būdingi ir liaudies meno motyvai. „Kai dirbu, mano studijoje ant stalo nuolat atversti liaudies meno albumai“, – yra minėjęs jis.

2003 m. A.S.Raudys parašė antrąjį „Pasipriešinimo“ manifestą, kuriame pasisakė už profesionalumą mene (pirmasis – 1989 m.). Nuo 1980 m. jis aktyviai dalyvauja visuomeninių judėjimų veikloje. 1980 m. pats įsteigė „Vidinės raiškos judėjimą“, kuris aktyviai veikė 1980–1985 m. Paryžiaus „Jaunosios tapybos“ salone. 1983 m. jis parašė „Lapkričio 21-osios judėjimo“ atsišaukimą.

Ryšių su Lietuva nenutraukė

A.S.Raudžio kūrinių yra įsigiję nemažai užsienio šalių muziejų ir galerijų, privačių kolekcininkų, daugiausia iš Skandinavijos šalių, Europos ir Amerikos. Jų esama Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Italijoje, JAV, Graikijoje, Kanadoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Meksikoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Vokietijoje ir kitur.

Skulptorius, kad ir daugelį metų gyvendamas svečioje šalyje (šiuo metu Paryžiuje), ryšių su Lietuva nenutraukė. Čia gyvena jo giminės, čia jis lankėsi jau pirmaisiais metais po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, buvo su savo tautiečiais ir tomis dienomis, kai gynėme Parlamentą, tą tragiškąją naktį, kai prie Lietuvos televizijos bokšto žuvo žmonės. 1991 m. jis dalyvavo Klaipėdoje vykusiame tarptautiniame granito skulptūrų simpoziume ir sukūrė skulptūrą „Tautinis pasipriešinimas“. Visą seriją savo kūrinių parodų Lietuvoje jis surengė 2007-aisiais. Tuomet jo skulptūros, jų fotografijos ir piešiniai pirmąsyk buvo eksponuoti Klaipėdoje ir Palangoje.

Šiemet nuo pavasario po Lietuvą keliaujanti A.S.Raudžio 50 metų kūrybos retrospektyva pagaliau pasiekė jo gimtąją Palangą: vernisažas A.Mončio namuose-muziejuje (S.Daukanto g. 16) – rugsėjo 15 d. 17 val. Parodą ir ką tik išleistą monografiją apie jos autorių pristatys menotyrininkas Viktoras Liutkus ir Vilniaus dailės akademijos prorektorius Arvydas Šaltenis.

A.S.Raudžio skulptūrų parodą „Jėgos ir įtampos“ A.Mončio namuose-muziejuje bus galima apžiūrėti iki spalio 25 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių