O.Koršunovo spektaklis „Shopping and fucking“ rodomas paskutinį kartą

Bene skandalingiausiu ir labiausiai diskutuojamu dešimtmečio teatriniu įvykiu tapęs Oskaro Koršunovo spektaklis „Shopping and fucking“ (pagal Marko Ravenhillo pjesę) rodomas paskutinį kartą. Aktoriai Rasa Samuolytė, Vaidotas Martinaitis, Darius Gumauskas, Arūnas Sakalauskas ir Dainius Gavenonis paskutiniajai intymiai akistatai žiūrovų lauks lapkričio 30 dieną, 19 valandą, Ūkio banko teatro arenoje Vilniuje.

Nors tai ir paskutinis „Shopping and fucking“ spektaklis, didžiausiems gerbėjams jis tikrai neužsimirš. Po spektaklio vyks aukcionas, kuriame bus galima įsigyti vieną ar kitą spektaklyje panaudotą daiktą.

Dešimto dešimtmečio pabaigoje O. Koršunovo pastatytas spektaklis gimė iš noro kalbėti teatre pačiomis aktualiausiomis temomis, kad ir kokios aštrios ir nepatogios jos būtų.

„Tuo metu teatras niekaip nesąveikavo su tuo, kas vyksta visuomenėje. Visus tuos metus po nepriklausomybės atkūrimo teatras buvo letargo miege – nereagavo į laiką. O laikas buvo labai intensyvus. Labai daug kas keitėsi. Tačiau teatras nesikeitė – jis liko užsikonservavęs savo konservatyviose vertybėse. Buvo akivaizdu, jog reikia kažką keisti. Nebegalėjimas būti tokiame teatre vertė imtis ryžtingų veiksmų. Taip atsirado „Shopping and fucking" bei OKT teatras, kurio kaip teatro pradžia bei manifestas ir buvo pastarasis spektaklis“, – teatro gimimą prisimena O. Koršunovas.

Esminė spektaklio tema – vartotojiškumo kritika. Tokio vartotojiškumo, kuris jau nebeapsiriboja vien materialių daiktų pirkimu ir pardavimu.

„Tai buvo pirmasis spektaklis, taip aiškiai diskutuojantis apie tas naująsias socialines blogybes, kurios jau buvo suvešėjusios, bet apie jas nebuvo kalbama. Nekalbama net spaudoje, juo labiau teatre. Visų pirma, tai buvo aršus išpuolis prieš vartotojišką visuomenę. Stengėmės parodyti patį vartotojiškos visuomenės dugną, kuomet prekiaujama ne tik „Coca Cola„ ar „Snickers“, bet ir jaunyste bei likimais“, – teigė spektaklio režisierius.

Jo teigimu, tai buvo socialiai aštrus spektaklis, kuris aplenkė laiką.

„Visuomenė nebuvo pasiruošusi tokiam atviram dialogui. Staiga į sceną žengia tokie herojai, kurių iki tol nei Lietuvoje, nei visoje posovietinėje erdvėje nebuvo. Homoseksualai, narkomanai, vaikai, parduodantys save. Žinoma, tai šokiravo“, – prisimena O. Koršunovas.

„Shopping and fucking“ premjera 1999 metais tapo dideliu skandalu. Režisierius buvo kaltinamas bandymu šokiruoti, mėginimu pritraukti žiūrovus brutalumu, keiksmažodžiais, siūlant jiems uždraustą vaisių. Skambias diskusijas sukėlė netgi spektaklio afišos mieste.

„Mes stengėmės būti maksimaliai nuoširdūs“, – visuomenės reakciją komentavo O. Koršunovas.

Kita vertus, spektaklis sulaukė ir kardinaliai kitokios reakcijos. Dvasininkas Julius Sasnauskas viename susitikime su žiūrovais po spektaklio atsistojo ir pasakė: „Noriu pasveikinti režisierių, nes jis sukūrė tikrai dvasingą spektaklį. Man pirmiausia tai yra religinis spektaklis, nes puikiai mačiau, jog šie žmonės stovi ant išganymo arba išsigelbėjimo ribos.“

Užsiminus apie sprendimą daugiau neberodyti spektaklio, režisierius pasakė: „Spektaklis galėtų būti rodomas labai ilgai. Ta vartotojiška visuomenė nesikeičia. Kaip ir „Žaldokynė", „Shopping and fucking“ galėtų eiti dar 50 metų. Tiesiog aktoriai jau nebe tokio amžiaus, kad galėtų vaidinti Jonuką ir Grytutę, pasiklydusius miesto džiunglėse.“