Nidoje galima išbandyti senuosius amatus

Šį savaitgalį Nida kviečia į senųjų amatų šventę. Tradiciškai Kuršių marių krantinėje įsikurę Lietuvos, Latvijos ir Rusijos meistrai ne tik rodys, kaip senovėje buvo gaminami įvairūs daiktai, bet ir siūlys patiems juos pasigaminti.

Jau nuo popietės Nidos prieplaukos aikštė ėmė dūgzti it bičių avilys. Susibūrę Lietuvos ir kaimyninių šalių senųjų amatų puoselėtojai kibo į darbus. Kas žiedė ir degino puodus, kas tašė medį, verpė, pynė, siuvo ir net kepė bei virė.

„Šiemet turime 73 proistorės, ankstyvųjų viduramžių ir skaičiuojant iki XX amžiaus amatininkų. Be to, turime 35 tautodailininkus, jie įkūrė amatų dirbtuves. Ir viduramžių kovas demonstruos 15 karių“, – sakė Neringos istorijos muziejaus direktorė Eleonora Jonušienė.

Aludarys iš Dusetų lankytojus kvietė vaišintis naminiu alumi ir mokė, kaip virti vėžius ant įkaitintų akmenų.

Netoliese Kauno nacionalinio muziejaus įkurtoje vaistinėje nidiškiai ir kurorto svečiai gali pamatyti, kaip jos atrodė prieš šimtą metų.

„Tai buvo sveikatinimo įstaiga. Jeigu dabar sakoma, kad vaistininkystė yra verslas, tai XIX amžiuje už tai galėjai būti iškviestas į dvikovą. Tai yra menas. Gydyti yra menas“, – tvirtina vaistininkas Tauras Mekas.

Didelio lankytojų susidomėjimo sulaukia muilo gamintojai. Jų teigimu, ankstyvaisiais viduramžiais Europoje gamintas muilas putojo taip pat gerai kaip ir dabar.

„Pats pirmasis muilas buvo daromas iš riebalų ir pelenų“, – pasakoja amatininkas Mindaugas Mikutėnas.

Visą savaitgalį truksiančioje šventėje lankytojai ne tik stebės senųjų amatų meistrų darbą, bet ir patys galės išsikepti duonos, iššauti iš lanko ar pamėtyti į taikinį kirvį. O luoto skaptuotojai parodys, kaip į marias nuleidžiamas iš drebulės išskobtas  laivelis, ir leis kiekvienam norinčiam juo paplaukioti.

Besidomintys liaudiška muzika galės susipažinti ir su senoviniais muzikos instrumentais.