Naujieji sostinėje: kad ir ant Rotušės stogo

Vilniaus rotušės ceremonmeistras Saulius Pilinkus praėjusius Naujuosius sutiko vienas ant rūmų stogo. „Tai geriausia, ką patyriau nuo vaikystės“, – apie savo įspūdžius pasakojo S. Pilinkus. Jam Naujieji jau daugybę metų yra tapęs gatvės, vieša švente.

– Ar Vilniuje yra išlikę vietų, kur Naujuosius žmonės sutiktų labai iškilmingai?

– Kad ir kaip būtų keista, tradicijos sutikti Naujuosius labai išsipuošus, iškilmingai, kaip XIX šimtmetyje ar XX pirmojoje pusėje, nėra. Žinoma, yra sąlyga, ką laikysime iškilmingumu ir puošnumu. Būna teatralizuotų švenčių, kai žmonės apsitaiso, pavyzdžiui, XIX a. drabužiais, vyrai dėvi surdutus, bet ir tokių vietų labai reta.

Savo renginius organizuoja Gurmanų klubas, jų lyderiai yra restorano „Stikliai“ šeimininkai, tai ten gali būti to iškilmingumo – tai įspūdinga gerąja prasme. O visa kita yra gana tradiciška. Ranką ant širdies padėjęs, negaliu kitaip sakyti: pastaruosius kelerius metus Naujųjų metų proga solidžiose iškilmėse neteko dalyvauti.

– Kodėl tokia tradicija yra nunykusi?

– Priežastis yra gana paprasta. Naujieji tapo daugiau gatvės tradicija. Žmonės pamėgę eiti į gatves, aikštes. Pastaruosius Naujuosius sutikau ant Rotušės stogo. Manau, kad tai buvo geriausia, ką nuo vaikystės esu patyręs, nors buvau vienas – solo. Šviesų, fejerverkų gausa yra nepaprastai įspūdinga.

Tokį dalyką patyriau antrą kartą gyvenime. Pirmąjį –  Vokietijoje, Manheime, atrodo, 1993 m. Tuomet negalėjau patikėti, kad šitiek pinigų galima paleisti į orą, juolab kad miestas nėra didelis. O praėjusiais metais tai, ir dar įspūdingesnį reginį, mačiau Vilniuje. Manau, kad dėl tos priežasties daugelis ir nori švęsti mieste. Man atrodo, kad jau atėjo toks metas, kaip yra įprasta Vokietijoje ir kitur Europoje, kai Kalėdos yra laikomos labai svarbia švente, o Naujieji – toks daugiau pokštų laikas.

– Kas galėjo lemti tokį požiūrį?

– Kiek man yra tekę kalbėti su daugeliu žmonių, jiems Naujieji yra daugiau sovietinė šventė, o Kalėdos yra tas tikrasis ženklas, kad ateina nauji metai. Kalendorinis metų pasikeitimas nuolat buvo stumdomas: buvo Julijaus, Grigaliaus, Naujuosius nustatydavo valdininkai, o ne žmonės taip natūraliai jausdavosi.

Manau, kad tai ir yra priežastis. Kitur pasaulyje Naujieji metai yra labai svarbūs, o pagal senąją europinę tradiciją – Kalėdos. Juk ir atostogos yra kalėdinės, o ne Naujųjų metų, ar ne?


Šiame straipsnyje: Naujieji metaiSaulius Pilinkus

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių