- Parengė Rita Bočiulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ketvirtadienį klaipėdiečiams bus pristatyta nauja kraštotyrininko Norberto Stankevičiaus knyga apie Mažąją Lietuvą „Nuo Romintos iki Nemuno“.
Tai jau trečioji kraštotyrininko, Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos istorijos mokytojo N.Stankevičiaus išleista knyga, kurios turinys ir pavadinimas įpareigoja dar sykį pažvelgti į Mažąją Lietuvą. Knygoje publikuojama ir skaitytojo dėmesio sulaukti tikisi 1990–2010 m. kelionių po Karaliaučiaus kraštą medžiaga. Daug metų rinkti vaizdai pasakoja apie miestelių ir bažnytkaimių kultūros paminklus, mūrinę ir medinę architektūrą, žmones, istoriją, gamtą.
Knygoje atskleidžiama lietuviška bei vokiška krašto praeitis, pagrindžiami ir gaivinami dvasiniai ir emociniai mūsų ryšiai su Mažąja Lietuva ir Prūsija. Dėmesys sutelktas į kelis šimtmečius kurtą kultūros paveldą, atmintinas vietas, pasakojama apie lietuvių bei vokiečių kultūros ir visuomenės veikėjų gyvenimo pėdsakus.
Ypač norėta parodyti trapiausią paveldo dalį – medinius pastatus ir greitai nykstančias architektūrines detales. Nevengta kontrastinių, nostalgiškų palyginimų apie tai, kas buvo anksčiau ir yra šiandien. Fotografiniai vaizdai viską priartina, sukonkretina, jaudina, tapdami egzistencine laiko ir žmogaus gyvenimo prasmės metafora.
Knyga „Nuo Romintos iki Nemuno” pasakoja apie rytinę Karaliaučiaus srities dalį – buvusias Galdapės (Goldap), Pilkalnio (Dobrovolsk), Stalupėnų (Nesterov), Ragainės (Neman) apskritis. Jų istorinė apžvalga iliustruojama dabartinėmis ir palyginamosiomis senomis fotonuotraukomis. Autoriaus surinkta medžiaga apie pačius miestus – Gumbinę, Įsrutį, Stalupėnus, Girdavą, Frydlandą ir Darkiemį – jau anksčiau išleista atskira knyga.
Naująja knyga vėlgi primenama, kad Mažoji Lietuva – amžiais fiziškai atskirta, bet dvasiškai tokia artima žemė... Čia susiformavo mūsų literatūrinė kalba, gimė pirmosios knygos, šiam kraštui esame daug kuo skolingi. Jokia kita teritorija, esanti už Lietuvos valstybės ribų, nėra tiek nusipelniusi lietuvių kultūrai kaip etninis lietuvininkų ir prūsų kraštas, kurį dabar vadiname Kaliningrado sritimi. Didžiosios valstybės, 1945 m. perdavusios kraštą SSSR, faktiškai atidavė sunaikinimui ilgai kurtą kultūros paveldą. Visa jo senovinė struktūra liko kitame laike – už karo ir gyventojų deportacijos slenksčio. Ji nebegyvavo su kitais žmonėmis nauju laiku. Karo ir sovietiniai metai, kitoks gyvenimo būdas negrįžtamai pražudė ir daugybę pastatų.
Mašinai riedant Prūsijos keliais, apima kažkoks nepaaiškinamas liūdesio jausmas, tarsi būtume grįžę į apleistus, ištuštėjusius tėvų namus. Irstantys vienkiemiai, pamiršę šeimininkų rankų šilumą, dar kartą įtikina, koks tvirtas yra skurdą užtikrinantis apsileidimas. Nuotraukos ne blogiau už žodžius liudija apie architektūros paveldo būklę. Knyga „Nuo Romintos iki Nemuno“ siekia išsaugoti Mažosios Lietuvos vaizdus, parodo pagarbą tiems objektams, stulbinantiems paveldo likučiams, kuriuos galime prarasti.
Knygos sutiktuvės – gruodžio 2 d. 17 val. I.Simonaitytės bibliotekos konferencijų salėje (Herkaus Manto g. 25). Dalyvaus autorius N.Stankevičius, edukacinio-kultūrinio centro „Metidė“ vadovė Jūratė Augienė, gidė, lietuvių kalbos mokytoja Nijolė Klimantavičienė. Renginį ves menotyrininkas Petras Šmitas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...