Nacionalinis dramos teatras į Klaipėdą atveš pagarsėjusius spektaklius

Gegužės pradžioje keturias dienas Klaipėdoje gastroliuos Lietuvos nacionalinis dramos teatras.

Gegužės 2-ąją Žvejų rūmų teatro salėje jis parodys J.Jokela’os „Fundamentalistus“ (2011, rež. Jonas Vaitkus), prieštaringai analizuojančius religijos įtaką šiuolaikinių žmonių gyvenimams, o gegužės 5-ąją – M.Duras „Muzika 2“ (2008, rež. Audronis Liuga“), vadinamą rekviem aistrai.

Gegužės 3 ir 4 dienomis Žvejų rūmų didžiojoje salėje vilniečiai vaidins Mariaus Ivaškevičiaus „Išvarymą“ (2011, rež. Oskaras Koršunovas) emigracijos tema.

J.Jokela’os „Fundamentalistai“

Dviejų dalių spektaklis „Fundamentalistai“ (pustrečios valandos su viena pertrauka) pastatytas pagal suomių rašytojo J.Jokela’os (g. 1970) pjesę. Jos autorius – vienas ryškiausių šiuolaikinių suomių dramaturgų. Jo pjesės populiarios ne tik Suomijoje, bet ir kitose Skandinavijos šalyse. J.Jokela rašo teatrui ir televizijai, visos jo pjesės ir scenarijai pelnė garbingus apdovanojimus Suomijoje ir už jos ribų. J.Jokela renkasi aštrias nūdienos temas ir sugeba į jas pažvelgti kitaip negu dauguma šiuolaikinių dramaturgų. Jo kūrybai būdingas dokumentinio tikroviškumo ir fikcijos derinys. Skausmingas problemas jis sugeba atverti su nuostaba ir humoru.

Pirmoji J.Jokelos pjesė „Mobilus siaubas“ (2003) apie mobilių telefonų kompanijų įtaką žmonių gyvenimams pelnė neregėtą kritikos pripažinimą Suomijoje ir tapo viena sėkmingiausių pjesių visoje šalies istorijoje. Pjesė buvo pastatyta Vokietijoje, Liuksemburge, Čekijoje. Kita J.Jokelos pjesė „Fundamentalistai“ (2006), kontroversiškai analizuojanti religijos įtaką šiuolaikinių žmonių gyvenimams, taip pat sulaukė didelio populiarumo ir 2008 m. pelnė geriausios Šiaurės šalių metų pjesės apdovanojimą. Vertinimo komisijos sprendime rašoma: „Pjesė padeda suprasti, kad fundamentalizmas yra daugiau negu ribotos žmonių su turbanais idėjos, ir suteikia žiūrovui galimybę perprasti fundamentalistinį mąstymą užuot jį smerkus. Pjesės tekstas giliai paliečia esminius žmonijos klausimus“.

Spektaklio režisieriaus J.Vaitkaus žodžiais, „begalinių klausimų apie mirtį, apie gyvenimą, apie religiją, apie tikėjimą antplūdį išgyvena visi žmonės – ar jie būtų ateistai, ar katalikai, ar stačiatikiai, ar krišnaitai. Kitas dalykas – kaip kiekvienas su tuo susiduria, kaip priartėja prie šių klausimų sprendimų, kur link pasisuka jų keliai? Juk yra ir tokių, kurie pasiklysta, užstringa tarp religijų ir nebesupranta, kas aplink juos ir su jais darosi. „Fundamentalistai“ paliečia visus sluoksnius: ir jaunus žmones, ir tuos, kurie buvo ateistai, o dabar pradėjo galvoti kitaip. Pjesėje labai svarbus tarp dviejų žmonių susidarantis skausmingas klausimų laukas – jis išryškėja per jų konfliktus, per atsakymų paieškas, per meilę. Pjesė įdomi tuo, kad jos pradžioje viskas jau yra įvykę. Iš pradžių atrodo, kad Markus yra apsisprendęs palikti kunigystę, bet pabaigoje paiškėja, kad jo pradinė būsena – bevaidinant, apmąstant viską, kas įvyko, grįžtant į praeitį ir į dabartį – pasikeitė. Tik suvaidinęs spektaklį jis dar kartą išanalizuoja visą spektrą įvairių galimybių, kurios, susidūrus su moterimi, iškyla religijos, tikėjimo dėka. Visa tai apmąstęs, jis įgyja visiškai naują patirtį. Todėl manau, kad „Fundamentalistuose“ susiduriame su nauju dramaturginiu rakursu. Pjesė atvira, nuoširdi, apnuoginta. Joje nėra jokių „pastatyminių“ dalykų, viskas remiasi aktoriaus-žmogaus sąmone. „Fundamentalistuose“ svarbiausia – žmogaus vertybės, jo stuburas.“

M.Duras „Muzika 2“

„...Aš nieko nedraudžiau savo širdžiai. Bet saulė kyla ir leidžiasi, ir grįžta ten, iš kur vėl kils. Aš supratau, kad viskas – tuštybė ir egzistuoja dėl tuštybės. Tai – maistas vėjui“, – rašė garsioji prancūzų rašytoja Marguerite Duras.

Spektaklis „Muzika 2“ – tai bendras aktorių Povilo Budrio, Viktorijos Kuodytės ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovo A.Liugos kūrybinis darbas. Šiame spektaklyje, teatro kritikų pakrikštytame „requiem aistrai“ epitetu, vaizduojamas dviejų vienas kitą kažkada mylėjusių žmonių susitikimas. Po trejų išsiskyrimo metų jie atvyksta į tą patį miestą, kuriame gyveno, kad užbaigtų teisinius skyrybų formalumus ir „beveik netyčia“ ateina į tą patį viešbutį, kad paskutinį kartą pamatytų vienas kitą. Šią istoriją rašo dviese – Jis ir Ji, kadaise buvę kartu, išsiskyrę, tačiau supratę egzistavimo atskirai beprasmybę.

Reta pjesė rašoma net 20 metų. Būtent tiek M.Duras kūrė pjesę „Muzika 2“. Iš pradžių atsirado pjesė „Muzika“, kurią ji parašė Britų televizijos užsakymu septintajame dešimtmetyje. Po 20 metų ji sukūrė antrąją pjesės dalį ir visą kūrinį pavadino „Muzika 2“. „Dvidešimt metų mane persekiojo nuo bemiegės nakties nuovargio trūkčiojantys balsai. Ar Jis ir Ji apsaugos savo pirmąją jaunystės meilę?..“ – sakė rašytoja.

„Renkantis M.Duras pjesę apsispręsti padėjo aktoriai V.Kuodytė ir P.Budrys. Kažin, ar būčiau ryžęsis imtis šio darbo su kitais aktoriais. Viktorija ir Povilas yra patyrę aktoriai, aukščiausio lygio profesionalai, tačiau šis darbas ir jiems tapo savotišku išbandymu“, – yra sakęs spektaklio režisierius A.Liuga. Anot jo, šis spektaklis – tai bandymas įsiklausyti į aktoriaus vidinę muziką. Tai – jausmų ir minčių tiesos paieškos, mezgant intymų dialogą su savimi, partneriu ir žiūrovu. Aktoriai yra šalia žiūrovų, o jų vaidmenys – tai gyvenimo atspindžiai, nušviečiantys trumpą susitikimą.

Spektaklyje skamba K.Jarretto muzikinė kompozicija „Tokyo Encores“ iš albumo „Sun Bear Concerts“.

M.Ivaškevičiaus „Išvarymas“

Kaip pasakojo pjesės autorius M.Ivaškevičius, „Išvarymas“ parašytas „emigrantiškų“ istorijų – lietuvių ir kitų rytų europiečių pasakojimų, kuriuos jam pavyko išgirsti Londone, pagrindu. Tačiau pjesė nepasakoja ir nedokumentuoja emigracijos, savo šalies, savo terpės palikimo ir mėginimų įsitvirtinti svetur. Tiesa, šios temos sklendžia per tekstą, jį spalvina. Tačiau pjesės pagrindas – bandymas žvelgti ir nagrinėti tai, ką mes vadiname tapatybe. Kas ją sudaro, kaip ji funkcionuoja žmoguje, kaip glaudžiai ji susijusi su kiekvienu iš mūsų. Geriausiai ji išryškėja kitų, mums svetimų tapatybių, fone, o toks metropolis kaip Londonas – idealiausia šio reiškinio stebėjimo vieta, mano rašytojas.

„Pjesės tema gimė neatsitiktinai. Iš tiesų ši idėja – tai jungtinis mano, Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir Lietuvos kultūros atašė Londone Daivos Parulskienės projektas. Realizuoti šią idėją sutikau ilgai nesvarstęs, man patiko pati tematika, be to, supratau, kad šio „kūrybinio“ tyrimo metu galiu stipriai praplėsti savo paties akiratį. Taip, beje, ir atsitiko, – teigė M.Ivaškevičius. – Naująjį sezoną Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia atrasti tikrovę. Manau, kad „Išvarymas“ į šį moto įsilieja tiesiog pažodžiui. Nes ta tikroji emigrantų realybė, kurią išgirdau, išvydau ir atskleidžiau pjesėje, yra mažai kam žinoma. Įsitikinau, kad ji visiškai nežinoma net vietiniams londoniečiams britams. Jie tokio Londono nepažįsta ir net neįtaria jį egzistuojant. Mes, gyvenantieji Lietuvoje – juo labiau. Jau dabar galiu įsivaizduoti, kad spektaklį išvydę lietuviai tvirtins, kad jų ar jiems artimų žmonių realybė ten yra visiškai ne tokia. Ir jie bus teisūs. Nes ten, svetur, yra tūkstančiai realybių ir kiekviena ji – individuali. Aš pasirinkau ir domėjausi pačiomis dramatiškiausiomis.“

„Išvarymui“ muziką kūrė ir parinko Saulius Prūsaitis, kostiumų dailininkė – Agnė Jagelavičiūtė, judesį kūrė Vesta Grabštaitė, animatorės – Sigita Kučikaitė ir Monika Žeknytė, videooperatorė – Eglė Eigirdaitė, šviesos dailininkas – Eugenijus Sabaliauskas, scenografas ir vaizdo projekcijų dailininkas – Gintaras Makarevičius.

4 val. 50 min. (su dviem pertraukomis) trunkančiame spektaklyje vaidina aktoriai Ainis Storpirštis, Vytautas Anužis, Marius Repšys, Monika Vaičiulytė, Toma Vaškevičiūtė, Oneida Kunsunga, Martynas Nedzinskas, Elzė Gudavičiūtė, Miglė Polikevičiūtė, Gintarė Sabaliauskaitė, Tadas Gryn, Arūnas Sakalauskas, Paulius Ignatavičius, Irmantas Jankaitis, Vitalija Mockevičiūtė, Rimantė Valiukaitė, Marius Čižauskas, Dovydas Stončius, Daumantas Ciunis, Algirdas Dainavičius, Arūnas Vozbutas, Jolanta Dapkūnaitė, Neringa Bulotaitė, Ramutis Rimeikis, Remigijus Bučius, Algirdas Gradauskas, Mindaugas Jusčius ir kiti.

Šiemet, renkant geriausius 2011 m. Lietuvos teatro spektaklius ir teatro menininkus, „Išvarymas“ pelnė net šešis Auksinius scenos kryžius – jis pripažintas geriausiu nacionalinės dramaturgijos pastatymu; geriausiu režisieriumi tapo šį spektaklį režisavęs O.Koršunovas; geriausiu scenografu – G.Makarevičius; geriausiu antraplanio vaidmens atlikėju – M.Repšys (Vandalas); geriausia antraplanio vaidmens atlikėja – E.Gudavičiūtė (Olga); jaunojo menininko apdovanojimas teko vėlgi šio spektaklio aktoriui A.Storpirščiui (Benas).

Visi trys Nacionalinio dramos teatro spektakliai bus rodomi Klaipėdos Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70) gegužės 2–5 dienomis 18 val. Bilietai į vyksiančius teatro salėje – po 30 Lt, didžiojoje salėje – 40–60 Lt, juos jau platina „Tiketa“.

Tiesa, dviems spektakliams galioja amžiaus cenzas: į „Fundamentalistus“ įleidžiami žiūrovai nuo 14, į „Išvarymą“ – nuo 18 metų.

(Dmitrijaus Matvejevo nuotraukoje – scena iš spektaklio „Išvarymas“.)