Muzikinės antropologijos labirintais – į slavų kultūrą

Pačių įvairiausių kraštų tradicinės muzikinės kultūros žiniomis su klaipėdiečiais dalijasi vienas iš nedaugelio muzikinės antropologijos ekspertų Lietuvoje.

Klaipėdos universiteto profesoriaus Rimanto Sliužinsko žodžiais, kalbėdami apie lietuvių liaudies dainas, papročius ir kitus tautosakos ar folkloro dalykus, visada stengiamės pabrėžti, koks senas ir unikalus yra šis mūsų etninės kultūros paveldas. „Ir retai susimąstome apie kitas, artimesnes ar tolimesnes tautas ar jų tradicines kultūras. O gal nemaža jų dalis yra dar senesnės ir unikalesnės?..“ – intrigavo R.Sliužinskas, sukaupęs daugybę medžiagos apie pačių įvairiausių kraštų tradicinę muzikinę kultūrą.

Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro salėje šių metų sausio – lapkričio mėnesiais vyksta jo sumanytas pažintinių renginių ciklas „Muzikinės antropologijos labirintai“. Jame profesorius jau supažindino su islamo pasaulio, Sibiro platybių muzikos apraiškomis. Jau skambėjo garsai, sklindantys ir poliarinės nakties tamsoje, ir Afrikos savanose, ir Naujajame pasaulyje. R.Sliužinskas jau pasakojo ir apie tradicinės muzikos svarbą vikingų palikuonių žemėse.

Šį savo paskaitų ciklą profesorius R.Sliužinskas parengė surinkdamas duomenis iš asmeninės bibliotekos bei fonotekos. Dalį jų yra panaudojęs ir savo paskaitose Klaipėdos universiteto studentams. O dabar su šia unikalia medžiaga dalijasi ir su visais klaipėdiečiais, kuriems nesvetimas poreikis pažinti kitas, artimesnes ir tolimesnes pasaulio kultūras.

Šį antradienį rengiama jau priešpaskutinė, 7-oji ciklo popietė „Ne vien „čiastuškos“ (slavų šalių muzikinė kultūra)“.  Tai labai plati tema, nes slavų kultūrai atstovauja ne vien Rusijos platybės, bet ir Ukraina, Baltarusija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Bulgaria, Slovėnija, Kroatija, Serbija ir kitos šalys. Kiekvienos iš jų muzikinis folkloras pasižymi tiek bendrais, tiek ir labais skirtingais lokaliniais bruožais. Paskaitos metu sambės rusų tęstinės dainos, bulgarų sekundinės polifonijos apraiškos (panašios į lietuvių sutartines), vestuvinių apeigų muzika, sodrus šešiabalsis slovėnų vyrų dainavimas. O kur dar skambiosios penkiabalsės kazokų dainos?!.

Slavų tradicinė muzikinė kultūra... Ar tai į vieną visumą sietinos atskirų tautų folkloro apraiškos? O gal tai vien kalbos giminyste pasižyminčios visiškai skirtingos muzikavimo tradicijos? Į šiuos ir kitus klausimus R.Sliužinskas atsakys spalio 12 d. 18 val. Klaipėdos etnokultūros centre vyksiančio renginio metu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių