Muzika šlovins meilę ir Dievo gailestingumą

Klaipėdos koncertų salė (KKS) 2013-ųjų muzikinį kalendorių pirmadienį atvers koncertu „Meilės ir gailestingumo altorius“, skirdama jį Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-mečiui.

Žinomi, įvertinti, apdovanoti

Kaip tikino KKS direktoriaus pavaduotoja Loreta Narvilaitė, ypatinga jo programa spindės balso grožiu, apgaubs kilnių melodijų palaima. Įtaigiam solisčių Astos Krikščiūnaitės (sopranas), Ievos Prudnikovaitės (mecosopranas), Klaipėdos kamerinio orkestro, Klaipėdos choro „Aukuras“ ir Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ muzikavimui vadovaus Modestas Pitrėnas.

Klaipėdos publika vėl galės žavėtis neseniai Lietuvos nacionalinės premijos laureatu tapusio dirigento pasirodymu. M.Pitrėnas pelnė šį garbingą apdovanojimą už platų kūrybinį mostą interpretuojant klasikinę ir šiuolaikinę muziką bei lietuviškos muzikinės kultūros sklaidą. Dirigavimą ir muzikavimą Lietuvos publikos akivaizdoje jis visada laiko prioritetu. „Ypač malonu dirbti čia, su savais žmonėmis, suprantančiais, ką noriu pasakyti,“ – teigė dirigentas.

Prieš metus šį svarų apdovanojimą gavo dainininkė A.Krikščiūnaitė. Ji įvertinta už Lietuvos ir pasaulio muzikos repertuaro intelektualų ir įtaigų įprasminimą, už išskirtinę vokalo kultūrą. Asta daug koncertuoja tiek svarbiausiose Lietuvos koncertinėse scenose, tiek šalies miestuose ir miesteliuose.

Didžiausi dainininkės I.Prudnikovaitės profesiniai pasiekimai ir įvertinimai dar laukia ateityje. Šiuo metu solinę karjerą, pasirodymus Vilniaus operos teatro spektakliuose bei kituose projektuose, koncertus su orkestrais ji sklandžiai derina su motinyste.

Koncerte „Meilės ir gailestingumo altorius“ skambės XX a. pradžioje kūrusio italų autoriaus O.Respighi vokalinė kompozicija „Il Tramonto“ („Saulėlydis“) ir net trys A.Martinaičio kūriniai. Šis kompozitorius taip pat pelnė Lietuvos nacionalinę premiją bei daug kitų apdovanojimų.

Persmelkti krikščioniška dvasia

A.Martinaičio „Europeana“ styginių orkestrui, pasak autoriaus, yra „virtinė trumpų muzikinių istorijų, užuominų, melodijėlių, kurios kone dešimtmetį plaukiojo be savo uosto, niekur neprisišvartuodamos. „Europeana“ tarsi ir būtų uostas, kuriame ta įvairovė „paplaukusių“ minčių įgauna gerbtiną pavidalą ir gali pasirodyti rimtai publikai“.

Antrasis A.Martinaičio kūrinys „Vigilija“ mecosopranui ir styginių orkestrui bus persmelktas krikščioniška dvasia.

Po pertraukos scenoje pasirodys net du chorai – Klaipėdos choras „Aukuras“, vadovaujamas Alfonso Vildžiūno, bei Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, vadovaujamas Tomo Ambrozaičio. Kartu su Mindaugo Bačkaus vadovaujamu Klaipėdos kameriniu orkestru ir solistėmis jie atliks A.Martinaičio oratoriją „Gailestingumo altorius“. Emocionalumu ir melodingumu patraukiančiame kūrinyje pasigirs ne tik XX a. Europos religinės muzikos tradicijų atgarsiai, bet ir liaudiškų religinių giesmių, vadinamųjų kantičkų, melodika bei ritmika.

Tarsi kertiniai šventovės akmenys

Oratorija paremta šv. sesers Faustinos Kowalskos, kurį laiką gyvenusios Vilniuje ir ten pradėjusios skleisti žinią apie Dievo gailestingumą, dienoraščio fragmentais. Jos keturios dalys yra tarsi kertiniai Dievo gailestingumo šventovės akmenys, sudėti iš prasmingų šv. Faustinos žodžių: „Žemė ir dangus gali pasikeisti, bet Dievo gailestingumas nesibaigs“.

Pirmojoje dalyje „O Kraujau ir Vandenie“ solisčių rečituojamos frazės išauga į pasitikėjimo šūksnį „Jėzau, pasitikiu tavimi“. Antroji dalis „Sveikas, gailestingumo soste“ yra tarsi himnas švenčiausiajai Jėzaus širdžiai. Joje susilieja žaismingos styginių intonacijos ir iškilmingas choralas. Trečioji dalis „Dievo gailestingumą giedosiu per amžius“ skamba tarsi malda, kurioje dera ir liaudiškos intonacijos. „Dievo gailestingumo litanija“ – finalinė oratorijos dalis – baigiama pakiliu choralu „Šlovink, mano siela, Viešpaties gailestingumą“, įtvirtinančiu žinią apie Dievo gailestingumą, jo grožį ir didybę.

Koncertas vyks sausio 14 d. 18 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Argi

Argi portretas
Grazus, stebuklingi, nepakeiciami... Kokios slyksciai saldzios ir fariziejiskos frazes :)

Algis

Algis portretas
O sitie chorai saviveikliniai?
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių