Muziejų naktį Panevėžys virto dviračių sostine

Dviratis skirtas ne tik tūkstančiams kilometrų įveikti. Savo amžių baigusi transporto priemonė gali virsti muzikos instrumentu, meno kūriniu, papuošalu, originalia pūsta suknia ar netgi į kosmosą pasiųsta žinia.

Ekologiškiausios transporto priemonės istoriją ir panaudojimo galimybes atskleisti sumanę entuziastai, naktį į sekmadienį Panevėžį pavertė dviračių sostine, o Tarptautinę muziejų naktį minėjusį miesto Kraštotyros muziejų – dviratės transporto priemonės Meka.

Nuo unikalios dviračių parodos prasidėjusi, pratęsta kelione po Panevėžio istorines vietas Muziejų naktis Panevėžyje užbaigta Kraštotyros muziejaus prieigas nušvietusia iš šešių dviračių sujungta piramidė. Instaliacijos „Žinia proto broliams“ autoriai – netikėtomis idėjomis garsėjantis fotografas Virginijus Benašas ir muziejininkas Stanislovas Grubliauskas – savo kūrinį vadina laišku į kosmosą.

„Dviratis – tobulas išradimas, jį kuriant be marsiečių neapsieita. Šitą idėją žmonėms pasufleravo mūsų proto broliai ir seserys, už tai jiems turime padėkoti“, – dviračių piramidės prasmę aiškino V.Benašas.

Pačiam fotomenininkui dviračiai seniai tapę gyvenimo būdu. Ekologiškos transporto priemonės vyras nepadeda netgi giliausią žiemą.

„Kam reikalingi keturi ratai tokiam kompaktiškame ir gražiame mieste kaip Panevėžys?“ – stebėjosi V.Benašas.

Senienos greta modernizmo

Originalių idėjų autorius įrodė, kad dviratį įmanoma perdirbti į netikėčiausius daiktus. Kraštotyros muziejuje iki gruodžio 20-osios veiksiančioje parodoje galima apžiūrėti iš dviračio skambučių V.Benašo sukurtus muzikos instrumentus, iš įvairių dviračio detalių sukonstruotą mirksinčiomis akimis šunį.

Parodoje akį traukia panevėžiečio kolekcininko Gintario Audicko surinkti antikvariniai rusiški, vokiški, prancūziški, dar XIX a. viduryje pagaminti dviračiai, modernūs pasaulio čempionės Simonos Krupeckaitės ir prizininkės Vilijos Sereikaitės dviračiai.

Nemokamai lankytojams naktį į sekmadienį duris atvėręs Kraštotyros muziejus kvietė apžiūrėti ne tik dviračius, bet savo pasididžiavimą – unikalią, prieš Antrąjį pasaulinį karą žymaus panevėžiečio botaniko Valerijono Straševičiaus surinktą 5000 drugelių kolekciją, pažvelgti į Panevėžio praeitį.

Naktiniai muziejaus lankytojai galėjo apžiūrėti ne tik veikiančias parodas, bet ir prisėsti pažiūrėti pagal R.Brėdberio apsakymą sukurtą filmą „Amžinos atostogos“.

Susidomėjimas mąžta

Apie 98 tūkst. eksponatų sukaupęs Kraštotyros muziejus savaitgalio naktį sulaukė 150-ies lankytojų – kone triskart daugiau nei įprastą dieną, tačiau keliomis dešimtimis mažiau nei per praėjusiais metais minėtą Muziejų naktį.

Įstaigos direktoriaus Arūno Astramsko teigimu, lankytojų muziejuje kasmet mažėja. Per 2009-uosius į jį užsuko 14 767 besidomintieji krašto istorija, 2008-aisiais muziejų aplankė daugiau nei 19 tūkst. svečių.

„Lankytojų mažėja visose kultūros įstaigose, išskyrus bibliotekas. Už bilietą mokėti 3 Lt daugeliui brangu. Nustebau, kai į muziejų užsukęs jaunuolis, išgirdęs kainą, pripažino, kad jam per daug, verčiau palauksiantis mėnesio pirmo trečiadienio, kai lankytojai įleidžiami nemokamai“, – pasakojo A.Astramskas.
Anot jo, netradicinis apsilankymas muziejuje naktį apžiūrėti krašto vertybių privilioja net tuos, kurie tokios įstaigos slenksčio įprastai neperžengtų.

„Jei ne naktis, kai kurie žmonės į muziejų net neateitų“, – įsitikinęs direktorius.