Muziejai nori sukti nauja kryptimi, tik dar nežino, kuria

Lietuvos muziejininkai šiuo metu iš naujo apsvarsto muziejų sampratą, funkcijas, mėgina sukurti ateities viziją, teigia LRT.lt pašnekovai. Tik trūksta svarbaus orientyro – Muziejų strategijos. Dėl to, kad jos nėra, kultūros ministras Šarūnas Birutis muziejų veikloje pasigenda aiškumo. „Pirmiausia turime turėti aiškią idėją ir strategiją, kokius muziejus norime turėti, o tik tuomet ateis pinigai, nes priešingu atveju juos panaudosime neefektyviai“, – pabrėžia jis.

O pinigų, kaip ir minėtos strategijos, muziejų sektorius stokoja – jau ne vienus metus muziejų finansavimas yra nepakankamas. Idėjų yra, tačiau jos greitai užmirštamos, nes nėra galimybių jas įgyvendinti – taip problemą nusako Lietuvos muziejų asociacijos vadovas Raimundas Balza.

„Iš tiesų esame virsmo, lūžio etape. Bet kad tas virsmas duotų teigiamą rezultatą, reikia savo smaigalį nukreipti į kultūrą“, – įsitikinęs Lietuvos muziejų asociacijos vadovas Raimundas Balza.

Pasak Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) valdybos pirmininkės Vaivos Lankelienės, Lietuvos muziejams didelė žala buvo padaryta sovietinės santvarkos metu, o šiuo metu stengiamasi paneigti visuomenėje gajus stereotipus apie muziejus.

„Tuomet [sovietiniais laikais – red.] ši unikali, įdomi ir turtinga (ne tik turiniu, bet ir joje dirbančiais žmonėmis, savo srities profesionalais) įstaiga buvo naudota išskirtinai tik ideologijai skleisti. Šiuo metu Lietuvos muziejai stengiasi paneigti tą visuomenėje gajų stereotipą apie save kaip apie apdulkėjusias ir nuobodžias senų daiktų saugyklas“, – sako V. Lankelienė.

Apie radikalius pokyčius Lietuvos muziejų sektoriuje atgavus nepriklausomybę kalba ir LDK Valdovų rūmų muziejaus vadovas Vydas Dolinskas. Tuomet, pastebi jis, buvo kuriamos naujos ekspozicijos, muziejai galėjo pritaikyti „laisvo pasaulio patirtis ir metodus“.

Šiuo metu muziejams esą vėl reikia ieškoti naujų būdų pritraukti lankytojus.

„Dauguma muziejų įveikė šį etapą [sovietinių laikų – red.] sėkmingai, tapo lankomi laisva valia, todėl, kad turi informatyvias, įdomias, patrauklias ekspozicijas, o ne dėl ideologinių paskatų. Akivaizdu, kad bręsta ar netgi yra subrendęs naujas virsmas, kai reikalinga ieškoti vėl naujų priemonių, būdų ir formų, kaip pritraukti lankytojus į muziejus, pasiūlyti jiems priimtinas paslaugas ir produktus, ieškoti inovatyvių, nelauktų, originalių pasiūlymų“, – pabrėžia V. Dolinskas.

Idėjų teigia nestokojantys ir judantys teisinga kryptimi

Neseniai kultūros ministras Š. Birutis išsakė nuomonę, jog „daugumai Lietuvos muziejų reikia ne tik lėšų, bet ir naujų idėjų“.

„Kalbėti apie muziejų veiklos atsinaujinimą paskatino idėjos, su kuriomis teko susipažinti svetur. Mačiau, kaip kitose šalyse veikia edukacinės programos ir kaip jos ugdo jaunus žmones, kaip plečia suaugusiųjų akiratį, kaip muziejai pritaikydami įvairias programas ir technologijas tampa traukos centrais“, – LRT.lt pasakoja kultūros ministras.

Jo teigimu, reikia idėjų, kurios išskirtų muziejus iš kitų, kurios paverstų muziejus „unikalia kultūrine erdve“.

„Todėl ir noriu kalbėti apie tai, kad Lietuvos muziejai turi pradėti jau dabar galvoti apie tai, kuo jie gali būti patrauklūs ir ką jie gali pasiūlyti lankytojui, kad jis užsuktų vėl ir vėl. Tikrai turiu pagirti muziejus, kurių programos unikalios, jie gerina muziejų lankymo statistiką, užsidirba pinigų investicijoms. Ir tikrai nenorėčiau pasakyti, kad visi Lietuvos muziejai dirba blogai, tačiau daugelyje norėtųsi matyti daugiau veiksmo, daugiau susidomėjusių ekspozicijomis, o ne tuščias sales“, – sako Š. Birutis.

Lietuvos muziejų asociacijos vadovas R. Balza tikina, kad idėjų muziejininkai tikrai turi. Jis kalba apie kasmet vis daugiau lankytojų pritraukiančius naujo turinio renginius kaip akcija „Muziejaus naktis“, tulpių žydėjimo šventė Burbiškio dvare, festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“, viduramžių šventės Trakų pusiasalio pilyje, senųjų amatų dienos prie Žaliūkių malūno ir pan.

„Naujos formos iš tikrųjų yra labai įdomios ir patrauklios – jos plinta po visą Lietuvą. Per dvi tris dienas sugeneruojamas metinis lankytojų skaičius – tai įspūdingi skaičiai. Muziejus eina į visuomenę, į platesnes erdves. Tai skatina žmogų ateiti ir į patį muziejų“, – pabrėžia R. Balza.

Pašnekovas pastebi, kad situacija idėjų prasme sostinės muziejuose ir visoje likusioje šalies dalyje, skiriasi.

„Vilniaus muziejai, atkreipčiau dėmesį, galbūt šiek tiek nepilnavertiškai su tomis naujomis idėjomis dirba. Vilniuje yra daug gerai dirbančių muziejų, bet novatoriško požiūrio į darbą su visuomene, su socialinėmis grupėmis, nėra. Tų, kurie renkasi netradicines priemones, skaičius nėra dominuojantis. O regionuose mintys ir sklaida yra gerokai pažengę į priekį“, – atkreipia dėmesį Lietuvos muziejų asociacijos vadovas.

„Yra muziejų, dažniausiai dejuojančių tik dėl finansų, bet savo veiklos rezultatais nepakankamai pateisinančių ir skiriamas dotacijas, stokojančių originalių idėjų. Tačiau tokių Lietuvoje mažuma. Dauguma yra inovatyvūs, pozityvūs, mobilūs, aktyvūs, idėjų turintys. Beje, atsižvelgiant į gyventojų skaičių, Lietuva yra viena pirmaujančių regiono šalių pagal muziejų lankomumą“, – tvirtina LDK Valdovų rūmų muziejaus vadovas V. Dolinskas.

Pasak Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) valdybos pirmininkės V. Lankelienės, mūsų šalies muziejai juda teisinga kryptimi ir kartais net lenkia užsienio muziejus. Tad ko trūksta?

„Bendravimo tarp kolegų, dalinimosi informacija apie savo veiklas, dalinimosi savo žiniomis ir patirtimi su kolegomis. Tačiau, tikiu, kad nors ir mažais žingsneliais pradėtas, Lietuvos muziejų judėjimas atviro muziejaus (atviro visomis prasmėmis) link visgi pasieks savo tikslą ir muziejai Lietuvoje taps ta įstaiga, apie kurią pirmiausiai pagalvos žmogus planuodamas savo laisvalaikį“, – viliasi LRT.lt pašnekovė.

Problemos: finansai ir būtinybė lankytojus išsiugdyti

Nepakankamas finansavimas – taip vieną pagrindinių muziejininkų idėjų marinimo priežasčių nurodo LRT.lt pašnekovai. Lietuviai su pavydu žvelgia į Portugaliją, Lenkiją – valstybes, kuriose buvo priimtas sprendimas dalį Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų skirti kultūrai.

„Lietuvoje per I-ąjį ir II-ąjį ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo laikotarpį nebuvo skirta lėšų tiesiogiai kultūrai. Mes dar neturėjom galimybės tomis lėšomis pasinaudoti, bet šiuo metu apie tai imta garsiai kalbėti“, – vilties nepraranda Lietuvos muziejų asociacijos vadovas R. Balza.

Jo nuomone, kultūros sektoriui užtektų 9 proc. visos ES struktūrinių fondų Lietuvai skirtos paramos.

„Lietuvai 2014–2020 metų ES paramos laikotarpis yra paskutinė galimybė susitvarkyti muziejus kaip kultūrinės infrastruktūros vieną svarbiausių dalių“, – atkreipia dėmesį ir kultūros ministras.

Kita problema, susijusi su muziejų lankomumu ir „tuščiomis salėmis“, yra šalies kultūros politikos ir visuomenės švietimo sistemos aspektas – muziejaus lankytoją reikia išsiugdyti, todėl siūloma muziejų edukacinėmis programomis sudominti kuo daugiau mokinių.

Su tuo sutinka ir kultūros ministras, esą istorijos ir meno pamokos kartkartėmis galėtų vykti muziejuose.

„Jau seniai turėjome pagalvoti apie tai, kaip ugdyti jauną žmogų, kad jis jaustų poreikį užeiti į muziejų ir kaskart rasti jam naudingos informacijos ar veiklos. Muziejuose turėtų vykti dalis istorijos ir meno pamokų, čia mokiniai turėtų praktiškai susipažinti su kultūriniu paveldu, stebėti, kaip dirba audėjos ar kitų amatų meistrai.

Dabar matome, kad muziejų archyvuose yra daugybė saugomų daiktų, tautiniai kostiumai siuvami už uždarų durų, paveikslus meistrai restauruoja taip pat niekam nematant, tačiau daug jų darbo galime parodyti ir visuomenei“, – pastebi kultūros ministras Š. Birutis.

Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerija bendradarbiauja su 17 muziejų – yra sukurtas edukacinis projektas „Muziejus – mokykla – moksleivis. Muziejų ir bendrojo lavinimo mokyklų nacionalinis partnerystės tinklas“.

Tad kaip būti patrauklių, tačiau nesitaikyti prie prasto skonio?

„Galbūt žmonės nelabai pastebi naujoves, jų ypatingą proveržį. Perlaužti visuomenėje susiformavusį stereotipą nėra taip paprasta“, – sako R. Balza ir priduria, kad muziejininkai žino silpnąsias vietas, žino būdus, kaip jas stiprinti, tačiau reikia impulso, kad visuomenė tai pamatytų.

V. Dolinskas įžvelgia, kad muziejų modernizavimosi ir patrauklumo, populiarumo siekimas yra susijęs ir su nemažais pavojais.

„Kaip kultūrinė įstaiga muziejus privalo ugdyti ir auklėti, siekti tobulėjimo, bet jokiu būdu nesitaikyti prie prasto skonio, nepataikauti. Kaip ir mokykla, biblioteka, muziejus privalo kelti kartelę aukščiau, formuluoti siekiamybę, skatinti tobulėti, ugdyti idealus, nes įvairių materialistinių akcentų, prasto skonio pagundų kasdieniame gyvenime ir taip apstu. Kitaip visuomenės progresas sunkiai įsivaizduojamas.

Kita vertus moralizavimu, gryna didaktika tokių ugdančių tikslų pasiekti sunku, todėl reikia ieškoti patrauklių būtų ir formų, naujo turinio, dialogo priemonių“, – įsitikinęs LDK Valdovų rūmų muziejaus vadovas.

Muziejininkas vardija, kad jo paminėtos patrauklios formos yra nuolat besikeičiančios ir įvairioms amžių grupėms adaptuotos edukacinės programos, laikinos parodos, kultūriniai ir kiti renginiai, leidiniai ir pan. Tokios formos, pastebima, pritraukia daugiausia lankytojų – žmonės tuomet apsilanko muziejuose ne kartą per metus, o gerokai dažniau.

„Taip pat aktualus aspektas – moderniųjų technologijų panaudojimas. Ši priemonė yra labai patraukli, nes galima įdomiai pateikti informaciją. Ji tikrai panaudotina muziejuose, tačiau būtina atkreipti dėmesį į muziejų veiklos, rinkinių, ekspozicijų specifiką ir šias technologijas naudoti adekvačiai bei saikingai. Juolab, kad technologijos greitai kinta ir brangiai kainuoja“, – nuomonę išsako V. Dolinskas.

Pašnekovas pabrėžia, kad muziejininkai privalo pasverti, į ką labiau verta investuoti: į istorinę ir kitą vertę turinčias muziejines vertybes ar technologijas. Esą geriausia būtų abi sritis suderinti.

Nėra strategijos

Tiek muziejininkai, tiek kultūros ministras teigia, kad muziejų veikloje labai trūksta vieningos nacionalinio Lietuvos paveldo saugotojo ir propaguotojo strategijos. Taip pat nėra parengta jokių ilgalaikių modernizavimo bei prevencinio konservavimo ir saugojimo programų. Ministras muziejų veikloje pasigenda aiškumo ir strategijos.

„Pirmiausia turime turėti aiškią idėją ir strategiją, kokius muziejus norime turėti, o tik tuomet ateis pinigai, nes priešingu atveju juos panaudosime neefektyviai“, – atkreipia dėmesį kultūros ministras.

Kad Muziejų strategijos labai reikia, sutinka ir Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) valdybos pirmininkė. Esą tokia strategija muziejininkams parodytų kryptį, kur link turėtų vykti muziejų plėtra, koks būtų naujas jų vaidmuo visuomenėje, kaip savo veiklas turėtų planuoti muziejai siekdami tapti dar atviresniais visuomenei.

„Galbūt ateityje tokia strategija galėtų atsirasti kaip išsamaus tyrimo rezultatas, kuris identifikuotų, kaip visuomenė suvokia muziejų dabar, ir koks jis turėtų būti. Šioje srityje dar trūksta išsamesnių tyrimų, analizių, kurie parodytų ir apčiuopiamą muziejaus teikiamą naudą visuomenei. Tokie tyrimai (strategija) ir parodytų, kodėl, kaip, kam ir dėl kokių priežasčių muziejai turėtų keistis ir suformuotų Lietuvos muziejaus ateities viziją“, – paaiškina pašnekovė.

V. Lankelienės pastebėjimu, mūsų šalies muziejai juda teisinga kryptimi, kartais net lenkia užsienio muziejus, tačiau kol kas nepasitiki savo jėgomis ir nedrįsta patys diktuoti ir kurti tendencijas.


Gairės: muziejus, muziejai

Komentarai 0 Rašyti komentarą
Skaityti visus komentarus
Tavo komentaras

Komentuoti

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių