Minint 1863 metų sukilimą siūloma sukurti dokumentinį filmą

Kitąmet minint 150-ąsias 1863-1864 metų sukilimo prieš Rusijos imperijos valdžią metines siūloma išleisti proginę monetą ir pašto ženklą, sukurti dokumentinį filmą, parengti specialias pažintines televizijos laidas.

Tai numatoma Ministro pirmininko tarnybos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte dėl 1863 metų sukilimo metų minėjimo 2013 metais priemonių patvirtinimo.

Lietuvos nacionalinis muziejus būtų įpareigotas sukurti dokumentinį filmą, skirtą 1863–1864 metų sukilimo 150 metų sukakčiai paminėti, kuris būtų parodytas per Lietuvos televiziją ir platinamas šalies muziejuose.

Savivaldybės turėtų paženklinti su 1863 m. sukilimu susijusias vietas - mūšių vietas, paminklus, atminimo ženklus, sukilėlių kapus, taip pat jau paženklintas vietas, paminklus sutvarkyti.

Minint sukilimo datą siūloma surengti kelias tarptautines mokslines konferencijas, surengti su sukilimu susijusių dokumentų parodas, sukilimo 150-mečiui paminėti skirtus renginius - pamokas, diskusijas, konkursus, ekskursijas, žygius, talkas ir panašiai - inicijuoti bendrojo ugdymo mokyklose. Taip pat numatoma surengti mokinių piešinių sukilimo tematiką konkursą.

Lietuvos bankas būtų įpareigotas išleisti proginę monetą sukakčiai pažymėti, Susisiekimo ministerija - pašto ženklą „1863 m. sukilimui - 150 metų“.

Minint sukaktį siūloma išleisti įvairius leidinius, tarp jų - vieno iš sukilimo vadų Antano Mackevičiaus biografiją naujai pristatantį istorinį leidinį „Kunigas Mackevičius kaip istorinė asmenybė“.

Dar siūloma sukurti Lietuvos televizijos pažintines laidas, taip pat ir vaikams, skirtas 1863 metų sukilimui paminėti.

Lietuvos Seimas šiemet 2013 metus paskelbė 1863 metų sukilimo metais.
1863 - 1864 metais sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią vyko 18-ojo amžiaus pabaigoje valstybingumą praradusios Abiejų Tautų Respublikos, kurią sudarė Lenkija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, teritorijoje.

Rusijos armija ginkluotą kovą galutinai numalšino 1864 metų rudenį.

Nuslopinusi pasipriešinimą, caro valdžia sustiprino tautinę priespaudą, uždraudė lietuvišką spaudą ir abėcėlę. Tačiau Rusijos imperijai nepavyko nuslopinti lietuvių tautinio atgimimo, kuris sudarė prielaidas atkurti Lietuvos valstybę po Pirmojo pasaulinio karo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių