- Rita Bočiulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Uostamiestyje viešinti šiauliečio Martyno Gaubo tapybos ir skulptūrų paroda “Standart” nukelia ne į kitą - meno miražų pasaulį, o priešingai - nuo svajonių ir troškimų padebesių arčiau šio - žemiškojo.
Nekaltas žaidimas
29-erių autoriaus ironija be skrupulų nuvainikuoja taip vadinamą aukštąjį dailės meną ir ant pjedestalo užkelia nebūtinai dvasingus, rimtus, visuotinai pripažintus gražiais ar solidžiais dalykus.
Jo kūriniai iš pažiūros visai paprasti ir vaizduoja primityvius, niekuo neypatingus įvykius, kuriuos taip galima pavadinti nebent pokštaujant, - jo paveikslų veikėjai snargliuoja ir krapšto nosį, poruojasi, vagia obuolius, mušasi, laksto po beržynus nuogi, bendrauja su gyvūnais, nenusakomo amžiaus moterys nesivaržydamos demonstruoja savo nutukusį, suglebusį kūną ir šventiji labiau primena kipšiukus nei angelus. Jie visi žavūs savo naivumu ir žingeidumu - viską išbandyti, paliesti, paragauti. Atrodo, kad menas autoriui - kaip nekaltas žaidimas, atsiranda iš jo. Iš patirto ir įsivaizduoto, stebėto ir jausto, pagaliau savaip interpretuoto ir laisvai suimprovizuoto.
Be pagražinimų
Betgi į meną Martynas žiūri rimtai, ieško grožio negražiuose pavidaluose, tikrumo ir nuoširdumo - banalioje kasdienybėje. Savitas jo meninis braiwas pasireiškia ir paradoksaliomis prasmėmis, subtiliu humoru, deja, suvokiamu ne visiems. M.Gaubas prisipažino, kad kitiems jo paveikslai net kelia šiurpą.
“Šiauliuose yra buvę, kad per parodos atidarymą mane moteriškė puolė mušti rankine. Už tai, kad esą nemyliu moterų. Iš tikrųjų aš myliu jas, - šypsodamasis dievagojosi menininkas. - Bet man juokinga, kaip žmonės stengiasi kitų akyse atrodyti gražesni ir protingesni nei yra. Man didesnė romantika įsilipus į obelį valgyti obuolius ar grybauti, o ne kaip amerikiečių filmuose - prie žvakių ir šampano. Man smagu rodyti taip, kaip yra, nepagražinant. Tuomet matyti ir paties žmogaus istorija. Mieliausi žmonės - tikri, o modeliai - šalti. Močiutės, tetos, vaišinančios blynais, - malonūs, paprasti žmonės, priimu juos tokius, kokie yra, ir džiaugiuosi.”
Žavisi tautodaile
Nors M.Gaubas kuria skulptūros, tapybos, kartais ir grafikos srityse, pastaruoju metu dažnai piešia politikų šaržus, bet studijavo interjero ir grafinį dizainą. Sako į dailę atėjęs prieš dešimtmetį - pradėjęs nuo grafikos, vėliau ėmė tapyti, o paskui atsirado ir skulptūra iš medžio ir bronzos.
“Skulptūroje, man atrodo, esu stipresnis, nes neturiu geros spalvinės klausos. Geriau formą suvokiu nei koloritą”, - prisipažino menininkas, sukūręs jau daugiau nei 500 skulptūrų.
Martyno tėtis - tautodailininkas, nuo mažens sūnus matė, kaip daro skulptūras. O dizainerio išsilavinimas, anot jo, padeda susiorientuoti masteliuose. Jis žavisi tautodaile ir į viską žiūri itin paprastai, nemano, kad turėtų kurti labai konceptualiai.
“Ramiai sau lindžiu vienkiemyje ir dirbu. Kartais naivūs angeliukai - visai malonu. Malonu mokytis iš kitų, kurie dirbo ramiai, nesiekė kažkokių aukštumų, bet jų darbai - šilti. Iš čia atsirado ir mano skulptūrinė parafrazė Lionginui Šepkai”, - pasakojo Martynas, rodydamas į ąžuolinę skulptūrą - išskaptuotus du žmogelius, sėdinčius po medžiu, kuriame čiulba paukščiai.
Gyvas įrodymas
Iš vieno medžio gabalo preciziškai, iki smulkmenų išdrožtos jo skulptūros - ne mažiau nuotaikingos nei paveikslai. Tiesiog jauti autoriaus užsidegimą ir meilę jas kuriant. M.Gaubas tai patvirtino linksmu pasakojimu apie įsijautimą ir kūrybinį procesą, kuris kartais užsitęsia pernakt iki vėlaus ryto, net į darbą (jis - Šiaulių „Laiptų galerijos“ direktoriaus pavaduotojas) pavėluoja: “Atrodo, jau ir akys merkiasi, betgi kaip ją paliksiu, kaip ta moteriškė bus pernakt be vienos rankos, vis tiek neužmigsiu, sąžinė užgrauš, turiu ją išdrožti, privalau...”
Martynas šypsosi, kai jį lygina su Romu Kvintu ar šiuolaikinio modernaus lietuvių meno guru Šarūnu Sauka. “Man menas - lyg namelis, kuris turi pamatus. Jiedu man yra tas pamatas. Nesgi menas neprasidėjo ir neatsirado nuo manęs. Taip pat ir Nomedos Saukienės kūrybos užuominų galima pamatyti kai kuriuose mano darbuose”, - neslėpė dailininkas.
M.Gaubas tvirtino, kad pats krizės nejaučia. Tik iš aplinkos prasiskverbia žinios apie ją. “Svarbiausia, kad nebūtų vidinės, kūrybinės krizės, o pragyvenimui man užtenka, kad kūryboje būčiau laisvas”, - tvirtino jis, iki šiol nei idėjų, nei darbštumo, nei entuziazmo kurti nestokojantis. Ir Europos parodų salės M.Gaubui nebe naujiena. Surengė parodas Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje, Švedijoje, dabar ruošiasi į Latviją. Į Klaipėdą su paroda grįžo po trejų metų. “Gal krizės metu šiek tiek nepadoru rengti parodą - nepykit...”, - per vernisažą atsiprašė.
“Ne viskas taip blogai su šiuolaikiniu menu, kaip įsivaizduojame. Štai ir įrodymas”, - pristatė M.Gaubo parodą Baroti galerijos direktorė Andželika Baroti.
Šiauliečio paveikslus ir skulptūras Klaipėdos Baroti galerijoje galima apžiūrėti iki gruodžio 4 d.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“113
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...