Menas – kaip pokštas

Uostamiestyje viešinti šiauliečio Martyno Gaubo tapybos ir skulptūrų paroda “Standart” nukelia ne į kitą - meno miražų pasaulį, o priešingai - nuo svajonių ir troškimų padebesių arčiau šio - žemiškojo.

Nekaltas žaidimas

29-erių autoriaus ironija be skrupulų nuvainikuoja taip vadinamą aukštąjį dailės meną ir ant pjedestalo užkelia nebūtinai dvasingus, rimtus, visuotinai pripažintus gražiais ar solidžiais dalykus.

Jo kūriniai iš pažiūros visai paprasti ir vaizduoja primityvius, niekuo neypatingus įvykius, kuriuos taip galima pavadinti nebent pokštaujant, - jo paveikslų veikėjai snargliuoja ir krapšto nosį, poruojasi, vagia obuolius, mušasi, laksto po beržynus nuogi, bendrauja su gyvūnais, nenusakomo amžiaus moterys nesivaržydamos demonstruoja savo nutukusį, suglebusį kūną ir šventiji labiau primena kipšiukus nei angelus. Jie visi žavūs savo naivumu ir žingeidumu - viską išbandyti, paliesti, paragauti. Atrodo, kad menas autoriui - kaip nekaltas žaidimas, atsiranda iš jo. Iš patirto ir įsivaizduoto, stebėto ir jausto, pagaliau savaip interpretuoto ir laisvai suimprovizuoto.

Be pagražinimų

Betgi į meną Martynas žiūri rimtai, ieško grožio negražiuose pavidaluose, tikrumo ir nuoširdumo - banalioje kasdienybėje. Savitas jo meninis braiwas pasireiškia ir paradoksaliomis prasmėmis, subtiliu humoru, deja, suvokiamu ne visiems. M.Gaubas prisipažino, kad kitiems jo paveikslai net kelia šiurpą.

“Šiauliuose yra buvę, kad per parodos atidarymą mane moteriškė puolė mušti rankine. Už tai, kad esą nemyliu moterų. Iš tikrųjų aš myliu jas, - šypsodamasis dievagojosi menininkas. - Bet man juokinga, kaip žmonės stengiasi kitų akyse atrodyti gražesni ir protingesni nei yra. Man didesnė romantika įsilipus į obelį valgyti obuolius ar grybauti, o ne kaip amerikiečių filmuose - prie žvakių ir šampano. Man smagu rodyti taip, kaip yra, nepagražinant. Tuomet matyti ir paties žmogaus istorija. Mieliausi žmonės - tikri, o modeliai - šalti. Močiutės, tetos, vaišinančios blynais, - malonūs, paprasti žmonės, priimu juos tokius, kokie yra, ir džiaugiuosi.”

Žavisi tautodaile

Nors M.Gaubas kuria skulptūros, tapybos, kartais ir grafikos srityse, pastaruoju metu dažnai piešia politikų šaržus, bet studijavo interjero ir grafinį dizainą. Sako į dailę atėjęs prieš dešimtmetį - pradėjęs nuo grafikos, vėliau ėmė tapyti, o paskui atsirado ir skulptūra iš medžio ir bronzos.

“Skulptūroje, man atrodo, esu stipresnis, nes neturiu geros spalvinės klausos. Geriau formą suvokiu nei koloritą”, - prisipažino menininkas, sukūręs jau daugiau nei 500 skulptūrų.

Martyno tėtis - tautodailininkas, nuo mažens sūnus matė, kaip daro skulptūras. O dizainerio išsilavinimas, anot jo, padeda susiorientuoti masteliuose. Jis žavisi tautodaile ir į viską žiūri itin paprastai, nemano, kad turėtų kurti labai konceptualiai.

“Ramiai sau lindžiu vienkiemyje ir dirbu. Kartais naivūs angeliukai - visai malonu. Malonu mokytis iš kitų, kurie dirbo ramiai, nesiekė kažkokių aukštumų, bet jų darbai - šilti. Iš čia atsirado ir mano skulptūrinė parafrazė Lionginui Šepkai”, - pasakojo Martynas, rodydamas į ąžuolinę skulptūrą - išskaptuotus du žmogelius, sėdinčius po medžiu, kuriame čiulba paukščiai.

Gyvas įrodymas

Iš vieno medžio gabalo preciziškai, iki smulkmenų išdrožtos jo skulptūros - ne mažiau nuotaikingos nei paveikslai. Tiesiog jauti autoriaus užsidegimą ir meilę jas kuriant. M.Gaubas tai patvirtino linksmu pasakojimu apie įsijautimą ir kūrybinį procesą, kuris kartais užsitęsia pernakt iki vėlaus ryto, net į darbą (jis - Šiaulių „Laiptų galerijos“ direktoriaus pavaduotojas) pavėluoja: “Atrodo, jau ir akys merkiasi, betgi kaip ją paliksiu, kaip ta moteriškė bus pernakt be vienos rankos, vis tiek neužmigsiu, sąžinė užgrauš, turiu ją išdrožti, privalau...”

Martynas šypsosi, kai jį lygina su Romu Kvintu ar šiuolaikinio modernaus lietuvių meno guru Šarūnu Sauka. “Man menas - lyg namelis, kuris turi pamatus. Jiedu man yra tas pamatas. Nesgi menas neprasidėjo ir neatsirado nuo manęs. Taip pat ir Nomedos Saukienės kūrybos užuominų galima pamatyti kai kuriuose mano darbuose”, - neslėpė dailininkas.

M.Gaubas tvirtino, kad pats krizės nejaučia. Tik iš aplinkos prasiskverbia žinios apie ją. “Svarbiausia, kad nebūtų vidinės, kūrybinės krizės, o pragyvenimui man užtenka, kad kūryboje būčiau laisvas”, - tvirtino jis, iki šiol nei idėjų, nei darbštumo, nei entuziazmo kurti nestokojantis. Ir Europos parodų salės M.Gaubui nebe naujiena. Surengė parodas Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje, Švedijoje, dabar ruošiasi į Latviją. Į Klaipėdą su paroda grįžo po trejų metų. “Gal krizės metu šiek tiek nepadoru rengti parodą - nepykit...”, - per vernisažą atsiprašė.

“Ne viskas taip blogai su šiuolaikiniu menu, kaip įsivaizduojame. Štai ir įrodymas”, - pristatė M.Gaubo parodą Baroti galerijos direktorė Andželika Baroti.

Šiauliečio paveikslus ir skulptūras Klaipėdos Baroti galerijoje galima apžiūrėti iki gruodžio 4 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių