Mėgstamiausios spalvos - žmogaus charakterio veidrodis

Sakoma, „pasakyk, kas tavo draugas ir aš pasakysiu, kas tu esi“. Šį posakį galima pritaikyti ir spalvoms. Pasirodo, jų pasirinkimas atspindi žmogaus charakterį.

Dažniausiai žmonėms labiausiai patinka kažkuri viena spalva, rečiau - dvi, o gal net trys (priklausomai nuo to, kur tos spalvos panaudojamos: drabužiuose, interjere, automobilyje ir t.t.).

Malonų ar nemalonų jausmą sukelianti kažkuri spalva gali ilgainiui keistis. Tačiau vis dėlto ta spalva, kuri labiau patinka, gali daug ką pasakyti apie žmogaus charakterį ir emocijas.

Taip vadinamos šaltos spalvos (mėlyna, žalia ir jų atspalviai) liudija, kad žmogus ramus, švelnus net apatiškas ar liūdnas. Tuo tarpu šiltos spalvos simbolizuoja jėgą, valdingumą, aktyvumą, džiaugsmą.

Pateikiame spalvų aprašymus:

Balta – tai visų spalvų sintezė, todėl ji laikoma „idealia“ spalva arba „svajonės spalva“. Ši spalva - daugiareikšmė, kadangi ji vienu ir tuo pačiu metu perduoda ir šviesos spindesį, ir ledo šaltumą. Šiai spalvai turėtų būti neabejingas bet kokio charakterio žmogus.

Juoda – tai baltos spalvos priešingybė. Tačiau ši spalva simbolizuoja nepasitikėjimą savimi ir miglotą požiūrį į gyvenimą. Todėl tie, kurie mėgsta rengtis juodais drabužiais (suprantama, išskyrus artimų žmonių netekties  atvejus), neretai jiems gyvenimas būna nudažytas tamsia spalva. Žmogus nepasitiki savimi, nelaimingas, linkęs į depresiją, kadangi įsitikinęs, kad jo gyvenimo idealai nepasiekiami.

Tačiau jei žmogus juodos spalvos kostiumą ar suknelę pakeičia į kitą spalvas, labiau ryškius, tai - ženklas, kad pesimistinėms nuotaikoms atėjo galas.

Pilka – mėgstama spalva nepasitikinčių ir linkusių smerkti kitus žmones. Taip pat jie ilgai galvoja prieš priimdami kokį nors sprendimą. Be to, tai ir neutrali spalva, mėgstantys tie, kurie bijo garsiai reikšti savo nuomonę. Tačiau tiems, kuriems ši spalva nepatinka, tai – ženklas, kad žmogaus impulsyvus ir lengvabūdiškas charakteris.

Raudona – aistros spalva. Jei tai jūsų mėgstama spalva, vadinasi, esate drąsus, valingas, net valdingas, greitai įsiplieskiantis, bet  draugiškas žmogus. Be to, linkęs į altruizmą. O tie žmonės, kuriuos ši spalva erzina – turi nepilnavertiškumo kompleksų, visą laiką kažko bijo, ypač didelė konfliktų baimė. Užtat jie - seksualūs ir palaiko stabilius santykius.

Apelsino – tai tų žmonių mėgstama spalva, kurie pasižymi intuicija ir aistringi svajotojai. Be to, ši spalva reiškia taip pat ir apsimetinėjimą bei veidmainiavimą.

Ruda – tai žemės spalva ir visi jos atspalviai rodo, kad žmogus tvirtai ir užtikrintai stovi ant kojų. Žmonės jaučiantys silpnybę šiai spalvai, vertina tradicijas ir šeimą. Kam ne prie širdies ši spalva, tai liudija, kad žmogus - savimyla ir egoistas, uždaras ir nieko neįsiliedžia į vidų.

Žalia spalva simbolizuoja ramybę, inteligentiškumą,kad žmogus  laisvai ir nesivaržomai bendrauja su kitais. Tie, kurie neabejingi šiai spalvai, vadinasi tai – komunikabilios, smalsios, drąsios, lengvai prisitaikančios prie kitų asmenybės. Jos tiesiog kaip magnetas traukia kitus žmones. O nemėgsančius šios spalvos išduoda, kad tai – susikaupę, pesimistiškai nusiteikę žmonės, su kuriais sunku užmegzti pažintį.

Salotinę spalvą garbina mizantropai ir cinikai. Taip pat ji patinka valdingiems žmonėms, mėgstantiems primesti savo valią kitiems, tačiau patys vengia rizikuoti, kad nepatektų į keblią situaciją.

Rožinė – tai gyvenimo spalva, visa – kas gyva. Be to, ji simbolizuoja, kad būtina mylėti ir būti geresniais. Tie, kuriems patinka ši spalva, linkę sielvartauti dėl visai nereikšmingų dalykų. Tuo tarpu tarp pragmatiškų žmonių ši spalva kelia susierzinimą.

Violetinė spalva liudija, kad tai labai emocionali, jautri asmenybė, nuolat ieškanti idealų ir kovojanti už teisybę. Ji – pakankamai dvasinga, bet dažnai trūksta delikatumo. Kam ši spalva ne prie širdies – tai kaltės jausmo ar negrąžintos skolos požymis. Nors gyventi tik šia diena.

Mėlyna – kadangi tai dangaus spalva, tai ji paprastai siejama su žmogaus dvasingumo aukštinimu, jo dorybėmis. Jei ši spalva patinka, tai ženklas, kad žmogus – kuklus ir melancholiškas. Tokiam žmogui reikėtų dažniau pailsėti, kadangi jis greitai pavargsta. Taip pat jam būtinas didesnis pasitikėjimas savimi, aplinkinių palaikymas. O tie, kurie vengia tos spalvos, tai - žmonės, norintys padaryti įspūdį, kad jie viską gali. Tačiau iš tikrųjų, tai - nepasitikėjimo savo jėgomis ir uždarumo ženklas. Abejingus šiai spalvai išduoda lengvabūdišką charakterį, ypač jausmų sferoje.

Žalia – gamtos spalva. Tai – vienovės, paties gyvenimo ir paavsario spalva. Tie, kurie mėgsta šią spalvą, bijo svetimos įtakos, ieško įsitvirtinimo būdų, kadangi jiems tai - gyvybiškai svarbu. O tie, kurie nemėgsta, bijo gyvenimiškų problemų, likimo vingių, apskritai – bet kokių sunkumų.