Mecenavimo tradicija – nuo Kolumbo močiutės laikų

Istorikė dr. Anelė Butkuvienė, parašiusi populiarią knygą „Garsios Lietuvos moterys“, šiuo metu yra surinkusi informacijos apie iškilias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) moteris – mecenates, į kurias galėtų lygiuotis ne vienas šiuolaikinis milijonierius.

Itališki pėdsakai Lietuvoje

Žlugus Romos imperijai, mecenatystė kaip reiškinys pradėjo plisti visoje Europoje, pasiekdama ir LDK. Retas kuris žinome, kad pirmieji mecenatai mūsų šalyje buvo LDK valdovai. Vienas iš ankstyviausių pavyzdžių – 1409 m. Naujuosiuose Trakuose Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto įsteigta mokykla.

Mecenatyste garsėjusios karalienės Bonos (1499–1557) – Žygimanto Senojo žmonos vardą pirmiausia reikėtų sieti su Renesanso kultūros paplitimu Lenkijoje ir Lietuvoje. Į savo naująją tėvynę italė atvažiavo ne tik su renesansiniu dvaru, kuriame buvo daug menininkų, bet ir kvietė iš Italijos talentingus kūrėjus.

Būtent karalienė Bona davė pradžią europietiškam renesansiniam didžiojo kunigaikščio dvarui Vilniuje, ypač klestėjusiam Žygimanto Augusto laikais. Tai Bona 1534 m. Vilniaus katedroje pastatė puošnų antkapinį paminklą Vytautui Didžiajam, globojo vieną garsiausių XVI a. Lietuvos humanistų Abraomą Kulvietį, kuris Vilniuje įkūrė pirmąją aukštesniąją mokyklą, veikusią 1539–1542 m.

Mecenatė Jogailienė

Kaip žinia, pirmosios moterys mecenatės buvo iš valdovų šeimų. Viena iš jų – ketvirtoji Jogailos žmona Sofija Alšėniškė (1405–1444) – jogailaičių dinastijos pradininkė.

Portugalų kilmės istoriko Manuelio da Silvos Roso 20 metų rinkta medžiaga ir pernai ispanų kalba išleista knyga byloja, kad Amerikos žemyno atradėju laikomo Kristupo Kolumbo – Kolono tėvas buvo Lenkijos karalius Vladislovas III Varnietis, Jogailos sūnus. Vadinasi, Kolumbo močiutė buvo Sofija Alšėniškė Jogailienė. Mat Sofija ir Jogaila turėjo du sūnus – Kazimierą ir minėtą Vladislovą, žinomą Vladislovo Varniečio vardu.

„Sofija buvo kilusi iš LDK didikų Alšėnų giminės. Ištekėjusi už Lenkijos karaliaus Jogailos ir tapusi karaliene, pagarsėjo kaip mecenatė: Krokuvoje įsteigė mergaičių mokyklą, labai dosniai rėmė Krokuvos universitetą. Sofijos Jogailienės iniciatyva į lenkų kalbą buvo išverstas šv. Raštas (lietuviškas šv. Rašto vertimas buvo išleistas Mažojoje Lietuvoje tik 1735 m.). Karalienės lėšomis Vavelyje buvo pastatyta tašyto akmens koplyčia, o Šv. Kryžiaus koplyčia ištapyta bizantiškomis freskomis“, – teigė A.Butkuvienė.

Sukruto ir moterys didikės

XVI a. pabaigoje mecenatėmis tampa ir didikų šeimų moterys. Tą virsmą lėmė katalikų ir evangelikų reformatų siekiai įsitvirtinti LDK visuomenėje.

Tuo metu katalikybės stiprinimu Žemaitijoje rūpinosi garsi didikė Sofija Mieleckytė- Chodkevičienė (1567–1619) – Radvilos Juodojo vaikaitė, vieno žymiausio XVII a. pradžios Lietuvos karvedžio ir valstybės veikėjo Jono Karolio Chodkevičiaus pirmoji žmona. Beje, jai tai buvo antroji santuoka – pirmasis Sofijos Mieleckytės vyras buvo Slucko kunigaikštis Semionas Olelkaitis. Po jo mirties jai atiteko nemažos valdos Slucke, kurias ji vėliau paskyrė mecenavimui.

J.K.Chodkevičiui praleidžiant daug laiko karo laukuose, jo žmonai Sofijai tekdavo didieji namų rūpesčiai. Svarbiausias Sofijos, kaip ir jos vyro, gyvenimo tikslas – katalikybės įtvirtinimas savo valdose, Prūsijos pasienyje, iš kur sklido protestantizmas.

Kretingai dovanota gyvybė

„Kai XVII a. pr. J.K.Chodkevičius gavo privilegiją Kretingos miestui steigti, Sofija prižiūrėjo miesto planavimo darbus. Jai labiausiai rūpėjo bažnyčios ir vienuolyno statyba, nes S.Chodkevičienė tvirtai tikėjo, kad katalikybę geriausiai padės išsaugoti vienuoliai ir nauji Dievo namai. Į besikuriantį miestą buvo pakviesti vienuoliai bernardinai. Vienuolynas buvo baigtas 1612 m., o bažnyčia – 1617 m. Prie dviaukščių renesansinių vienuolyno rūmų plytėjo puikus uždaras sodas su skulptūromis, saulės laikrodžiu, kas tuo metu buvo retenybe LDK. Bažnyčioje skambėjo geriausi visoje Žemaitijoje vargonai, parsisiųsdinti iš Švedijos. Prie bažnyčios S.Chodkevičienė įkūrė špitolę vargšams“, – vardijo A.Butkuvienė.

Reikšmingas S.Chodkevičienės vaidmuo steigiant Kražių kolegiją – ji iš savo pirmojo vyro palikimo užrašė Kražių kolegijai septynis ūkius ir pastatydino rūmus.

Kražių kolegija kelis šimtmečius buvo Žemaitijos kultūros židinys, kuriame 1617–1618 m. poetiką dėstė garsiausias LDK poetas, rašęs lotynų kalba, Motiejus Kazimieras Sarbievijus.

S.Chodkevičienė mirė 1618 m., palaidota Kretingos bažnyčios mauzoliejuje, greta savo anksti mirusių dviejų sūnų.

Įsteigė observatoriją

Išskirtinę vietą LDK mecenatystės istorijoje užima kunigaikštienė Elžbieta Oginskaitė Puzinienė (1700–1768) – garsios LDK didikų Oginskių giminės atstovė. Būdama 30 metų, liko našlė ir kitos šeimos nesukūrė.

Anot A.Butkuvienės, E.Puzinienė fundavo Vilniaus universiteto (VU) observatorijos statybą. Observatorija buvo įsteigta 1753 m. ir tapo ketvirtąja Europoje. Mat astronomija kaip modernus mokslas susiformavo tik XVII a. pradžioje.

E.Puzinienė ne tik rėmė observatorijos įkūrimą, padėjo įsigyti reikiamų prietaisų, bet ir fundavo pirmąją astronomo Tomo Žebrausko stažuotę Londone, Grinvičo observatorijoje.

Anot A.Butkuvienės, galime daryti prielaidą, kad fundatorė galėjo profesionaliai domėtis astronomija, tačiau moters raiškos galimybės LDK XVIII a. buvo ribotos. Tad E.Puzinienė neišgarsėjo kaip jos amžininkė anglų astronomė Karolina Heršel, atradusi kelis naujus dangaus kūnus. E.Oginskaitė-Puzinienė už savo fundaciją buvo įamžinta puošniame VU Baltosios salės gale esančiame durų portale, o kitame salės gale kabo jos portretas. Manoma, kad jį antroje XVIII a. pusėje nutapė Ignotas Egenfelderis.

Mecenatystės ištakos

Mecenatystė kaip reiškinys gimė antikinėje Romoje, kai Gaius Cilnius Maecenas, 70–8 m. pr. m. e. – senovės Romos imperatoriaus Oktaviano Augusto bendražygis, politikas ir rašytojas išgarsėjo ir kaip menų bei poezijos rėmėjas. Jis finansiškai rėmė Romos rašytojus, tarp kurių buvo ir Horacijus bei Vergilijus (pastarasis G.C.Maeceno garbei parašė poemą „Georgikos“.)

Žlugus Romos imperijai, mecenatystė kaip reiškinys plito viduramžių Europos valstybėse, pasiekdama ir LDK.