LNK „Paskutinė instancija” - apie „techninę mėsą”

“Jeigu kiaulę tais pašarais šertų ilgiau, nei tris keturis mėnesius, tai ji padvėstų”, - vartydamas vieną iš LNK žurnalistinių tyrimų laidos „Paskutinė instancija”„susižvejotų” kiaulių pašarų receptų samprotauja Andrius Gaidamavičius, Lietuvos žaliųjų judėjimo aktyvistas.

Ilgai ir nuosekliai besidomintis chemizuoto maisto auginimo ir gaminimo problemomis vyras priduria: „Taip užaugintą mėsą aš vadinu „technine mėsa““.

Kodėl technine? Ogi todėl, kad kiaulės dieta sudėliota kaip alinančiai besimankštinančio kultūristo, kurio tikslas yra per trumpiausią laiką užsiauginti kuo didesnius raumenis. Vadinamuosiuose kiaulienos fabrikuose - milžiniškuose kompleksuose, vienu metu penima nuo kelių iki keliolikos tūkstančių kiaulių, o per metus užauginamos 3-4 vados kiaulių. Erdvės sportui tose kiaulidėse nėra. Visa energija turi būti nukreipta svorio auginimui. Kilogramas per dieną.

„Kūno dalys auga nevienodai, todėl lūžta kaulai“, - pasakoja tokios maisto auginimo technologijos kazusų liudininkas Jonas Mencevičius, dirbęs viename didžiausių kiaulių kompleksų. Jis dar liudija, kad visi tie priedai, kurie dedami į kiaulių ėdalą, ilgainiui „suėda“ metalines talpas, kuriose yra laikomi. J.Mencevičius sako, kad nuo kiaulių pašarų yra nukentėję ir kiaulių kompleksuose dirbantys žmonės. „Ypač iš pradžių - nuo skruzdžių rūgšties rankos pūslėm nuėjo“, - sako žmogus ir paaiškina, kad skruzdžių rūgštis, jo žiniomis, dedama į pašarus, nes slopina sotumo jausmą.

Anot A.Gaidamavičiaus, „techninės mėsos“ - stambių kiaulių kompleksų kiaulienos auginimo receptas panašus į tą, kuriuo chemizuota maisto pramonė pagerina žmogaus „pašarą“. Kiaulei - skruzdžių rūgštis. Žmogui - mononatrio glutamatas (E621).

Glutamatai slopina žmogaus sotumo jausmą, tad šis kemša be saiko bet kokį šiuo „E“ pagardintą niekalą. Tarkime, dešreles, kuriose beveik nėra mėsos. Vietoje mėsos, jose apstu ypač riebių subproduktų: paukščių ir kiaulių odos, pažandžių ir pan.

„Paskutinė instancija“ pamėgins iš gamintojų išgauti tos „nemėsos“ kiekį vadinamosiose dešrelėse. „Tai - įmonės komercinė paslaptis“, - atrėš mėsos perdirbėjas taip uždrausdamas valgytojui žinoti, ką jis deda į burną.

Prof. habil. dr. onkologė Laima Griciūtė sako, kad su riebalų perteklium dietoje siejamas gimdos, storosios žarnos, kasos, kai kurie tipai stemplės vėžio, inkstų vėžys. Yra duomenų, kad riebus maistas įtakoja ir plaučių vėžį. Mononatrio glutamatas visus tuos riebius maisto produktus padaro skanumynu.

„Nuodai maiste: jūs nemirsite. Na, bet jau ne staigiai”, - teigia tyrimą apie maisto pramonę tęsianti “Paskutinės instancijos” vedėja Rūta Janutienė.  

Ką mes valgome? Žurnalistinis tyrimas „Paskutinėje instancijoje“ - antradienį 19.40 val. per LNK.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių