Lietuvos radijas nutraukia laidų užsieniui transliavimą

Penktadienis - paskutinė diena, kai per Lietuvos radiją transliuojama laida užsienio lietuviams ir aktualijų laida anglų kalba.

Dar 1946 m. lietuviška laida užsieniui buvo propagandos įrankis. Ji ilgainiui keitėsi ir Sąjūdžio laiku tapo svarbiu informacijos iš Lietuvos šaltiniu visam pasauliui.

Nuo 1965 m. pradėta transliuoti laida anglų kalba. Ją girdėjo įvairių šalių gyventojai, tarp klausytojų buvo ir Lietuvos anglų kalbos mokytojos bei jų moksleiviai, kurie mokėsi, kaip apie svarbiausius Lietuvos įvykius kalbėti angliškai.

Lietuvos radijo laidoje „Ryto garsai“ prisiminimais apie laidas dalinosi buvę ir esami jų rengėjai. Joje yra dirbęs dabartinis Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys, praktiką atliko „Bėdų turgaus“ vedėja Edita Mildažytė. „Lule“ (taip radijo žurnalistai vadino laidas užsienio lietuviams) dirbo ir dabartinis LTV naujienų tarnybos vadovas Audrius Matonis.

Pasak Virginijos Jakutienės, laidose apžvelgusios skaitytojų laiškus, susidomėjimas ir laidų atgarsiai atsklisdavo iš viso pasaulio, o Sąjūdžio laikais būdavo gaunama iki 300 laiškų per mėnesį.

Buvęs LRT darbuotojas, UNESCO generalinio direktoriaus patarėjas Henrikas Juškevičius prisimena, kad laidų kūrimo pradžia nebuvo paprasta.

„Buvo daug kliūčių. Valdžiai buvo paaiškinta, kad tos laidos reikalingos lietuviams, kurie primiršta lietuvių kalbą, bet iš tikrųjų buvo nukreiptos į viso pasaulio auditoriją. Toms laidoms buvo panaudoti labai galingi siųstuvai, kurie stovėjo ir Sibire, ir Kaliningrado srityje.

Pasak LRT tarybos pirmininko Gedimino Ilgūno, „lulo“ transliacijos nutraukiamos dėl finansinių priežasčių. „Buvo atsisakyta ir kitų laidų. Lietuvos radijui atsisakius trumpųjų bangų siųstuvų, laidos buvo girdimos tik Lietuvos teritorijoje. Nėra prasmės transliuoti laidų užsienio lietuviams tik Lietuvoje. Be to, užsienio lietuviai gali klausytis Lietuvos radijo rengiamų aktualijų laidų per internetą“, - tvirtina G. Ilgūnas.

Anot jo, laidos galėtų būti atgaivintos kita forma (pavyzdžiui, žinios užsienio kalba transliuojamos tik internetu), bet tai priklausys nuo LRT finansinės padėties. „Jei ateinančių metų valstybės biudžetas bus nepalankus nacionaliniam transliuotojui, teks dar kartą keisti tinklelius“, - sakė LRT tarybos pirmininkas.

Pasak H. Juškevičiaus, laidos užsienio lietuviams ir laidos anglų kalba ateityje turėtų vėl atgimti, nes skleidžia žinią apie Lietuvą, gerina jos įvaizdį.