Lietuvos koncertų organizatorių triumfas Londone

Londoniečiai plojo atsistoję. Vienoje gražiausių Didžiosios Britanijos salių Wigmore Hall koncertavo P. Čaikovskio konkurso nugalėtojas pianistas Miroslavas Kultyshevas. Po kelių savaičių toje pačioje salėje ne mažiau audringos ovacijos lydėjo Alexejų Grynyuką, kritikų lyginamą su fortepijono legenda Vladimiru Horowitzu.

Europos melomanai pradeda atpažinti naują kokybės ženklą - „New musical generation“, tačiau retas kuris žino, kad šių sėkmingų koncertų organizatoriai – ne didžiulį kapitalą turinti tarptautinė agentūra, o keturių jaunų lietuvaičių, pirmuosius koncertus pradėjusių rengti vos prieš pora metų, sėkmė. Tad originalus agentūros vardas yra lietuviškas – „Naujoji muzikų karta“ (NMK). Kaip pavyko jauniems, nei kapitalo, nei ypatingų ryšių neturėjusiems koncertų organizatoriams pelnyti atlikėjų bei publikos pasitikėjimą?

Pradėjo nuo nuostolių

Viskas prasidėjo prieš porą metų, kai pianistas Kasparas Uinskas lankėsi jaunųjų muzikų festivalyje Olandijoje: “Visai atsitiktinai užklydau į man tuo metu dar negirdėto pianisto Miroslavo Kultyshevo koncertą. Jo grojimas mane pakerėjo ir nejučiomis kilo mintis pakviesti jį į Lietuvą.  Su kolegomis pradėjome domėtis, kaip reikėtų surengti jo koncertą“, - pasakoja vienas įstaigos įkūrėjų, pianistas Kasparas Uinskas. Drauge su bendraminčiais pianistu Dariumi Mažintu, Jurga Mackelaite ir Ugne Sabaityte jie visą savo pusės metų laisvalaikį skyrė vienintelio koncerto organizavimui.

 „Giminės manė, kad esame pamišę, kadangi skolinomės pinigus, kad surengtume nepažįstamo ir tuomet dar mažai žinomo atlikėjo koncertą. Perspėjo, kad patirsime nuostolių. Taip ir buvo“, - pamena pianistas, vienas organizacijos kūrėjų D. Mažintas. Tiesa, po koncerto, į kurį susirinko pilna salė klausytojų, iš skolos teliko tūkstantis litų. Tai leido lietuviams patikėti, jog klasikinės muzikos koncertus gali organizuoti ne vien valstybės išlaikomos struktūros.

Netrukus „Naujoji muzikų karta“ ėmė ieškoti daugiau jaunų talentingų atlikėjų, ryškiausiems jų pradėjo rengti koncertus ir didžiuosiuose kultūros metropoliuose - Berlyne, Niujorke, Londone... Šiandien „Naujosios muzikų kartos“ koncertai tokiuose leidiniuose kaip „The Times“ ir „Artsdesk“  minimi kaip didelio pasisekimo ir išrankios Londono publikos pripažinimo sulaukę renginiai.

Atlikėjus randa ir „Youtube“

„Mes ieškome talentingų, tačiau tik pradedančių atlikėjų, kurie per porą metų užkariauja didžiąsias sales“, - teigia NMK atstovai. Todėl didelę laiko dalį užima jų paieška. Nauja erdve, kurioje lengva pastebėti perspektyvius ir įdomius muzikus tapo portalas „Youtube“. Būtent čia dažnai įkeliami debiutuojančių atlikėjų pasirodymai, tad lengva palyginti gabiausius muzikus iš viso pasaulio. Čia pat galima pastebėti, kad jaunas, nors ir nežinomas atlikėjas, kai kuriais atlikimais gali varžytis su garsiausiais klasikinės scenos vardais. „Perklausome šimtus, tūkstančius atlikėjų, kol galiausiai randame tuos geriausius, kuriuos ir atvežame į Lietuvą“, - sako NMK atstovai.

„Deja, jauni atlikėjai, net ir labai talentingi,  dažnai neturi galimybės koncertuoti ir pasirodyti didžiosiose scenose, mat organizatoriai dažniausiai žvalgosi žinomų, garantuotą pelną atnešiančių vardų. Mes drįsome rizikuoti ir padėti jiems debiutuoti didžiosiose scenose, o jų vėlesni laimėjimai ir šiandieninė sėkmė rodo, kad nesuklydome“, - teigia NMK atstovai. 

Taip pavyko sugriauti mitą, kad rimtasis menas – tik turtingų žmonių privilegija ir kad jam pristatyti pirmiausia reikalingos didžiulės investicijos ir per ilgus metus užtarnautas vardas. „NMK“ sugebėjo surasti jaunus, tačiau labai perspektyvius atlikėjus, ir, be didelių pradinių investicijų, pasiekė, kad šiandien jų vardai būtų atpažįstami didžiosiose koncertų salėse.

Kadaise dienų dienas praleidę prie kompiuterio žvalgydamiesi būsimųjų virtuozų internete, šiandien „NMK“ dažnai sulaukia jaunų atlikėjų iš viso pasaulio prašymų organizuoti jų koncertus. Lietuviai neslepia, kad ateityje ketina augti, organizuoti meistriškumo kursus bei festivalius, pasiekti dar daugiau pasaulio scenų.

Investuoja ir į jaunus klausytojus

„Naujoji muzikų karta“ siekia griauti mitą (o gal ir tradiciją), kad į klasikos koncertus susirenka vien muzikos kritikai bei atlikėjų pažįstami.

Koncertų organizatoriai tiki, kad gera klasikinė muzika nėra skirta vien siauram klausytojų ratui.  Todėl Lietuvoje jie rengia specialią edukacinę programą vidurinėse mokyklose, jau davusią vaisių: Lietuvos koncertų salėse pastebima daugiau jaunų klausytojų, nei Berlyne ar Londone.

„Kai atvažiuojame koncertuoti į mokyklą, pirmiausia susiduriame su pilna sale skeptikų. Jie juokiasi: „klasikai“. Švilpia, elgiasi labai nekultūringai. Tačiau aš moksleiviams pasakoju istoriją apie Venesueloje susibūrusį Simon Bolivar simfoninį orkestrą, kai buvo sumanyta užimti gatvės vaikus ir išmokyti juos groti instrumentais. Geriausieji jų vėliau tapo Simon Bolivar orkestro nariais ir dabar yra žinomi visame pasaulyje. BBC televizija tiesiogiai transliavo jų  koncertą ir šiandien šis orkestras nenusileidžia geriausiems pasaulio orkestrams. Jaučiu, kaip atmosfera salėje pamažu keičiasi“, - pasakoja K. Uinskas.

Apklausos rodo, kad dalis šių, iš pradžių skeptiškai nusiteikusių mokinukų, šiandien tapo klasikinės muzikos koncertų lankytojais. „Pastebime, kad didelę dalį bilietų nuperka būtent mokiniai, kurie netikėjo, kad klasikinė muzika gali būti tokia įdomi“, - sako NMK atstovai.

Paradoksalu, bet ypač gausiai į sales klausytojai plūstelėjo pernai, tad šiandien, kai, regis, visa Lietuva pervargusi nuo krizės ir pinigų stygiaus, į „NMK“ koncertus susirenkančių klausytojų skaičius auga.

Ar pervargę nuo kalbų apie krizę ir mažinamas algas lietuviai nusprendė dažniau mėgautis kadaise tik aukštuomenei prieinamu pomėgiu – gyva klasikine muzika? Galbūt.

„Supratome, jog didelis tikėjimas tuo, ką darai ir begalinės pastangos gali atnešti stulbinančius rezultatus. Klasikinė muzika – tai visas mūsų gyvenimas. Tiek aš, tiek mano kolega Kasparas Uinskas – patys esame pianistai, daug koncertuojame. Tačiau net ir kai negrojame, nuolat esame su šia muzika, tikime, kad ji vienas iš tų nedaugelio dalykų šiandieniniame gyvenime, kurie taurina ir emociškai praturtina žmogų. Žinoma, ji turi būti atlikta profesionaliai ir meistriškai.. Per tuos keletą metų mes atradome eilę talentingų, veržlių, jaunų atlikėjų, kuriuos ir norime pristatyti Lietuvos publikai“, - sako D. Mažintas.

Beje, abu virtuozai – pianistai A. Grynyuk ir  M. Kultyshev triumfavę Londone, dar šių metų pradžioje lankysis ir  Lietuvoje. Jau vasario 6-9 dienomis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje koncertavo A. Grynyukas. Tuo tarpu kovo mėnesį (19 – 25 dienomis) laukiama M. Kultyshevo, to paties pianisto, kurio koncertas kadaise uždegė draugus sukurti koncertų organizavimo agentūrą, pasirodymo.