Lietuvoje siaučia duonos virusas

Lietuvių liaudies buities muziejuje Rumšiškėse iki spalio per kelias minutes bus galima pamatyti senovinį duonos kelią nuo grūdo iki stalo.

„Lietuvoje siaučia duonos virusas – daug kas ėmė ją kepti ir labiau vertinti“, – sakė parodos „Lietuvių duona. Su savo kepalėliu visur stalą rasi“ rengėja etnologė Janina Samulionytė, paklausta, kodėl sumanyta rengti tokią parodą.

„Prieš įeidami būtinai paimkite po duonos gabalėlį ir pasidažykite į druską“, – parodos atidarymo dalyvius su šypsena instruktavo J.Samulionytė ir vaikštinėdama po ekspozicijų erdves vardijo vieną už kitą įdomesnius faktus apie duoną.

Pasirodo, ruginę duoną lietuviai valgo jau 2000 m. Per tą laiką šio gaminio receptas ne itin pasikeitė. Anksčiau tešla būdavo maišoma su šiltu vandeniu, druskos nedėta, kiek vėliau imta kepti plikytą duoną, pradėta berti druskos. Sunkiai dirbantis vyras per dieną vidutiniškai suvalgydavo 1–1,5 kg duonos ir daug sriubos.

Rodydama žemėlapius J.Samulionytė pasakojo, kad Lietuvoje visais laikais kepta daugiausia ruginė duona, nes mūsų šalies žemėje geriausiai derėjo ir dera būtent žiemkenčiai: jie nebijo šalčių ir pakanka lietuviškos saulės.

Etnologė stabtelėjo prie eksponuojamų XIX a. pabaigos–XX a. pirmos pusės visų Lietuvos etnografinių regionų derliaus nuėmimo įrankių.

„Ar žinot, kas yra litovkos?“ – pasiteiravo specialistė. Taip vadintais lietuviškais dalgiais javai XIX a. pabaigoje būdavo pjaunami ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Rusijos imperijoje. Vilniuje tuomet veikęs fabrikas dalgius, pagamintus iš labai kokybiško švediško metalo, tiekė visai imperijai. Per metus, anot J.Samulionytės, fabrike per metus būdavo pagaminama apie 3 mln. šių įrankių.

Prie kitų eksponatų J.Samulionytė prašė susirinkusiųjų pasukti galvą, kokia grūdų maišuose įaustų skirtingų spalvų ir raštų reikšmė. Atsakymas buvo netikėtas: pagal juos malūne valstiečiai atskirdavo savo miltus.

Su rugiais ir duona būdavo susijusios beveik visos svarbios lietuvio gyvenimo akimirkos. Mergina galėdavo tekėti tik tuomet, kai mokėdavo iškepti duoną. Populiarus buvo prietaras, kad reikia suvalgyti 99 kampelius, tada mergina gaus vyrą.

Šeimose augdavo daug vaikų, visi gyvendavo labai susispaudę, todėl tėvai, norėdami privatumo, burkuoti eidavo į rugius. Iš rugių gamindavo ir švenčių atributą – ruginukę.
Parodoje taip pat eksponuojami duonos kepimo indai, įrankiai, sėjos, rugiapjūtės, duonos valgymo tradicijos bei jų ypatumai Lietuvos etnografiniuose regionuose.
Ši paroda du mėnesius buvo demonstruota Sankt Peterburgo duonos muziejuje Rusijoje.


Šiame straipsnyje: duonakultūratradicijos

NAUJAUSI KOMENTARAI

na

na portretas
idiotiškesnio straipsnio pavadinimo neskaičiau dar niekur.

as

as portretas
pritariu

uma

uma portretas
Ir kas gi čia idiotiško. Pačios turbūt intelekto nesužalotos.Gal iš tų kur galvoja, kad duoną nuo medžių skina.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių