Lietuvoje siaučia duonos virusas

Lietuvių liaudies buities muziejuje Rumšiškėse iki spalio per kelias minutes bus galima pamatyti senovinį duonos kelią nuo grūdo iki stalo.

„Lietuvoje siaučia duonos virusas – daug kas ėmė ją kepti ir labiau vertinti“, – sakė parodos „Lietuvių duona. Su savo kepalėliu visur stalą rasi“ rengėja etnologė Janina Samulionytė, paklausta, kodėl sumanyta rengti tokią parodą.

„Prieš įeidami būtinai paimkite po duonos gabalėlį ir pasidažykite į druską“, – parodos atidarymo dalyvius su šypsena instruktavo J.Samulionytė ir vaikštinėdama po ekspozicijų erdves vardijo vieną už kitą įdomesnius faktus apie duoną.

Pasirodo, ruginę duoną lietuviai valgo jau 2000 m. Per tą laiką šio gaminio receptas ne itin pasikeitė. Anksčiau tešla būdavo maišoma su šiltu vandeniu, druskos nedėta, kiek vėliau imta kepti plikytą duoną, pradėta berti druskos. Sunkiai dirbantis vyras per dieną vidutiniškai suvalgydavo 1–1,5 kg duonos ir daug sriubos.

Rodydama žemėlapius J.Samulionytė pasakojo, kad Lietuvoje visais laikais kepta daugiausia ruginė duona, nes mūsų šalies žemėje geriausiai derėjo ir dera būtent žiemkenčiai: jie nebijo šalčių ir pakanka lietuviškos saulės.

Etnologė stabtelėjo prie eksponuojamų XIX a. pabaigos–XX a. pirmos pusės visų Lietuvos etnografinių regionų derliaus nuėmimo įrankių.

„Ar žinot, kas yra litovkos?“ – pasiteiravo specialistė. Taip vadintais lietuviškais dalgiais javai XIX a. pabaigoje būdavo pjaunami ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Rusijos imperijoje. Vilniuje tuomet veikęs fabrikas dalgius, pagamintus iš labai kokybiško švediško metalo, tiekė visai imperijai. Per metus, anot J.Samulionytės, fabrike per metus būdavo pagaminama apie 3 mln. šių įrankių.

Prie kitų eksponatų J.Samulionytė prašė susirinkusiųjų pasukti galvą, kokia grūdų maišuose įaustų skirtingų spalvų ir raštų reikšmė. Atsakymas buvo netikėtas: pagal juos malūne valstiečiai atskirdavo savo miltus.

Su rugiais ir duona būdavo susijusios beveik visos svarbios lietuvio gyvenimo akimirkos. Mergina galėdavo tekėti tik tuomet, kai mokėdavo iškepti duoną. Populiarus buvo prietaras, kad reikia suvalgyti 99 kampelius, tada mergina gaus vyrą.

Šeimose augdavo daug vaikų, visi gyvendavo labai susispaudę, todėl tėvai, norėdami privatumo, burkuoti eidavo į rugius. Iš rugių gamindavo ir švenčių atributą – ruginukę.
Parodoje taip pat eksponuojami duonos kepimo indai, įrankiai, sėjos, rugiapjūtės, duonos valgymo tradicijos bei jų ypatumai Lietuvos etnografiniuose regionuose.
Ši paroda du mėnesius buvo demonstruota Sankt Peterburgo duonos muziejuje Rusijoje.


Šiame straipsnyje: duonakultūratradicijos

NAUJAUSI KOMENTARAI

na

na portretas
idiotiškesnio straipsnio pavadinimo neskaičiau dar niekur.

as

as portretas
pritariu

uma

uma portretas
Ir kas gi čia idiotiško. Pačios turbūt intelekto nesužalotos.Gal iš tų kur galvoja, kad duoną nuo medžių skina.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Dailininkės darbuose atgimsta biblinės istorijos
    Dailininkės darbuose atgimsta biblinės istorijos

    Minint Reformacijos 500 metų sukaktį, Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje atidaryta grafikės Daivos Antinytės darbų paroda "Pagal Bibliją". Šeštąją personalinę menininkės parodą sudaro keturi piešinių cikla...

  • Klaipėdos dramos teatras pradėjo naują sezoną
    Klaipėdos dramos teatras pradėjo naują sezoną

    Klaipėdos dramos teatras 82-ąjį sezoną šiemet pradėjo anksčiau, kad spektaklius galėtų pamatyti ir atostogaujantys miesto svečiai. Naujajame sezone – penkios premjeros ir vienas atnaujintas spektaklis vaikams. Sezoną vainikuos tarptautin...

  • L. Kavaliauskas filme įkūnys Vydūną
    L. Kavaliauskas filme įkūnys Vydūną

    Paveldosaugininkui Laisvūnui Kavaliauskui teko neįprastas vaidmuo, žinomas klaipėdietis filmuojasi dokumentinėje juostoje, kurioje įkūnija filosofą Vydūną. Filmą kuria LRT žurnalistė Edita Mildažytė. ...

  • Svarbūs Lietuvos žmonės – LRT projekte „Gimę tą pačią dieną“
    Svarbūs Lietuvos žmonės – LRT projekte „Gimę tą pačią dieną“

    Trys žmonės gimė tais pačiais metais, tą patį mėnesį, tą pačią dieną toje pačioje šalyje, bet jų gyvenimai pasisuko skirtingomis linkmėmis. Vienas iš jų tapo valstybės vadovu, o kiti du kuria savo paprastus gyvenimus, tačiau su ...

  • Didžioji Vilniaus sinagoga sostinėje suburs iškiliausius istorikus
    Didžioji Vilniaus sinagoga sostinėje suburs iškiliausius istorikus

    Vilniaus Didžioji sinagoga, pastatyta XVI amžiaus pabaigoje sostinės senamiestyje, ilgainiui tapo visoje Europoje Vilniaus miestą garsinančiu švietimo centru. ...

    1
  • Bardų sostinėje nusileido „Purpurinis vakaras“
    Bardų sostinėje nusileido „Purpurinis vakaras“

    Vakar Anykščių Vyskupo skvere suskambę gitarų akordai paskelbė Nacionalinio bardų festivalio „Purpurinis vakaras“ pradžią. Jubiliejinį, 10-ąjį festivalį sveikino Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.&nb...

  • Širvintų rajone vyko tryliktasis lenkų kultūros festivalis
    Širvintų rajone vyko tryliktasis lenkų kultūros festivalis

    Širvintų rajone, Šiaulių kaime, vyko XIII-asis lenkų kultūros festivalis „Dainuok su mumis“, kurį tradiciškai organizuoja kolektyvo „Raudonosios aguonos“ („Czerwone Maki“) vadovė Stefanija Tama&sca...

  • Pravėrė Kukuliškių piliakalnio praeitį
    Pravėrė Kukuliškių piliakalnio praeitį

    Pernai pajūryje netoli Klaipėdos beveik atsitiktinai atrasto Kukuliškių piliakalnio tyrimo ėmėsi Klaipėdos universiteto doktorantė, archeologė Miglė Urbonaitė-Ubė. Pirmoji perkasa patvirtino mokslininkų spėjimus. ...

  • Kad pasakų skaitymas vaikams būtų naudingas <span style=color:red;>(patarimai)</span>
    Kad pasakų skaitymas vaikams būtų naudingas (patarimai)

    Skaityti vaikams pasakas naudinga, tačiau šiandien susiduriama su problema – dideliu skubėjimu. Žmonės, skaitydami knygas, ne lavina protą, o vartoja informaciją, LRT RADIJUI sako leidyklos „Nieko rimto“ vadovas Arvydas Vereckis....

  • Tombuktu šventyklas sugriovęs džihadistas padarė 2,7 mln. eurų žalą
    Tombuktu šventyklas sugriovęs džihadistas padarė 2,7 mln. eurų žalą

    Karo nusikaltimų bylas nagrinėjantis Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) ketvirtadienį nurodė, kad buvęs Malio džihadistas Ahmadas al Faqi al Mahdi (Ahmadas Fakis Mahdis), 2012 metais sunaikinęs garsiąsias Tombuktu šventyklas, padarė 2,7 m...

Daugiau straipsnių