Lietuvių fotografijų paroda Heseno žemėje

Grįžo fotografų Juozo Valiušaičio ir Arūno Baltėno darbai po ilgos viešnagės Vokietijoje.

Veclaras literatūros ir muzikos mylėtojams yra labiau žinomas kaip Vokietijos miestas, kuriame jaunasis Goethe 1772 m. turėjo atlikti juridinę praktiką.

Tiesa, imperijos teisme jis pasirodė tik vieną kartą, – kad užsiregistruotų, – nes mieste buvo įdomesnių dalykų. Ten jis susižavėjo draugo sužadėtine Šarlota, įėjusia į Europos literatūrą Lotos vardu. Dėl meilės be atsako Goethe neišgyveno, jam lengvai sekėsi keisti susižavėjimo objektus. Bet romantiški susižavėjimai, kaip ir šis, talentingąjį rašytoją visą gyvenimą įkvėpdavo parašyti kūrinių, kurie įėjo į vokiečių ir pasaulio literatūros aukso fondą.

Goethe supynė savo romantiškus jausmus Lotai su Karlo Jerusalemo, jauno Veclaro juristo, savižudybe dėl depresijos ir parašė pirmąjį savo šedevrą – laiškų romaną „Jaunojo Verterio kančios“, akimirksniu išgarsinusį jaunąjį rašytoją. Lietuvos operos mylėtojams žinoma Žiulio Masnė (Jules Massenet) opera Verteris. Šiandien Veclare gausu rodyklių į tas vietas, kuriose mėgo lankytis Goethe, ypatingą aurą skleidžia Lotos namai. Tose vietose vyksta literatūriniai renginiai, festivaliai.

Bet daugeliui literatūros ir meno mylėtojų Lietuvoje, bibliotekininkų Veclaras pirmiausia asocijuojasi su vienintele Europoje Fantastikos biblioteka ir jos vadove, tikra lietuvių kultūros ambasadore Heseno žemėje (6 mln. gyventojų), Bettina Twrsnick. Už kultūrinių ryšių su Lietuva plėtojimą 2003 m. ji buvo apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino riterio kryžiumi.

Nuo 1993 metų jos iniciatyva surengta daug renginių, kuriuose supažindinama su Lietuvos kultūra: dailės, fotografojos parodų, surengta tarptautinių konferencijų, kuriose dalyvavo nemažai lietuvių rašytojų, literatūrologų, teatrologų, politikų.

Artėjant Lietuvos vardo tūkstantmečio metams Bettina Twrsnick buvo numačiusi poetišką fotografijų parodą apie Lietuvą. Vilnius, kaip 2009 m. kultūros sostinė, pakoregavo planus: buvo surengta dviejų fotografų – Juozo Valiušaičio ir Arūno Baltėno fotografijų paroda „Literatūrinis pasivaikščiojimas po Vilnių.“

Atidarant parodą (kovo 26 d.) šių eilučių autorė skaitė pranešimą apie daugiatautę Vilniaus literatūrą.

Pristatydama parodą, bibliotekos vadovė gausiai susirinkusius  tautiečius supažindino su abiem autoriais, jų kūrybinėmis biografijomis, pabrėždama, jog Arūno Baltėno nespalvotose fotografijose atsiskleidžia mažiau pastebimas Vilnius, slėpininga rečiau lankomų gatvelių, arkų pusmėnuliais įrėmintų kiemelių atmosfera – visa tai gaubia ypatinga aura.

Kalbėdama apie fotografą filosofą Juozą Valiušaitį, Bettina Twrsnick  pažymėjo šioje parodoje eksponuojamų spalvotų fotografijų žavesį – siekdamas pagauti „akimirką žavingą“, autorius yra „budėjęs“ senajame Vilniuje ne vieną nakties valandą, kol iš tikrųjų pagaudavo kelias dešimtis nežemiškomis šviesomis apšviestų senamiesčio architektūros šedevrų, miesto panoramos fragmentų.

Kaip rašė Veclaro laikraštis „Wetzlarer Neue Zeitung“, abiem fotografams pavyko užfiksuoti Lietuvos sostinės nuotaiką. Menininkai savitai žvelgia į romantiškomis gatvelėmis išraižytą žalumoje skęstantį miestą.

Bettina Twrsnick šių eilučių autorei rašė, jog visi kultūra besidomintys Vokietijos gyventojai iš televizijos laidų ir spaudos žinojo, kad Vilnius yra Europos kultūros sostinė. Bet daugelis veclariečių ir kitų Heseno žemės miestų gyventojų atkreipė dėmesį į Vilnių tik dėl šios parodos. Be to, lankytojai galėjo susipažinti su lietuvių literatūros vertimais (keliolika iš jų yra inicijavusi ponia Bettina), dailės, fotografijų albumais ir jų įsigyti.

Paroda turėjo veikti du mėnesius. Baigiantis antram mėnesiui, Bettina Twrsnick, džiaugdamasi gražiais atsiliepimais, paprašė sutikimo parodą pratęsti, nes lankytojų susidomėjimas neslūgo. Gavusi autorių sutikimą, ji prašė jiems būtinai perduoti, jog jai yra didžiulis malonumas žvelgiant į nuotraukas kasdien „pasivaikščioti po Vilnių“!

Paroda veikė beveik keturis mėnesius. Trečiąjį parodos mėnesį ponia Bettina rašė, jog po ekskursijų, įvairių renginių ir susitikimų Fantastikos bibliotekos svečiai sustodavo prie nuotraukų, kurios puošė kelių patalpų sienas, vartydavo albumus, gražiais žodžiais atsiliepdavo apie parodą, pasiimdavo į namus lietuvių autorių knygų ar literatūros apie Lietuvą.

Kitame laiške ši lietuvių kultūros bičiulė, kuri yra susipažinusi su kelių kontinentų parodų salėmis, vėl rašė:„Bendrą žavesį stiprino tai, kad čia pat kabėjo nespalvotos Arūno Baltėno ir švytinčios spalvotos Juozo Valiušaičio fotografijos. Vienose atsivėrė daugiausia žiemos vaizdai ir nepažįstamos erdvės – nuošalūs kiemeliai, paskutiniai išlikę mediniai namai, dar nerestauruotos bažnyčios, t. y. tylusis Vilnius, kitose nuotraukose matėme šviečiantį gražų Vilnių, nepakartojamą miestso siluetą su daugybe bažnyčių – toks žavus reginys, jog tuoj kyla noras važiuoti į šį gražiai restauruotą miestą. Šia paroda galėjome padaryti puikią reklamą Lietuvai, nes dažnai žmonės, sustoję prie nuotraukų, norėdavo daugiau sužinoti apie šių metų Europos kultūros sostinę. Kadangi esame sukaupę nemažai literatūros apie Vilnių, galėjome patenkinti lankytojų domėjimąsi“, – ir apibendrino parodą tokiais žodžiais: „Paroda labai pavyko ir visiems suteikė džiaugsmo“.

Nuo šiol visi Fantastikos bibliotekos lankytojai galės pamatyti po vieną Vilniaus fragmentą Juozo Valiušaičio ir Arūno Baltėno akimis ir širdimi, fotografijų įsigijo taip pat privatūs asmenys.

Prieš Kalėdas lietuvių kultūros ambasadorė Heseno žemėje atvyksta į Vilnių susitikti su bendraminčiais, aptarti kitų metų renginių ir parodų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių