Lietuviški „Scanoramos“ filmai, pakeitę pačius jų kūrėjus

Ši festivalio „Scanorama“ savaitė prasideda net keturiomis lietuviškų pilno metro filmų premjeromis. Režisieriai šįryt surengtoje konferencijoje sutiko papasakoti, kaip, kodėl gimė šie filmai bei kiek jie prasiskverbė į pačių kūrėjų gyvenimus.

Nusikaltėlis ar rūpestingas tėvas?

Lietuvių dokumentinių filmų savaitę jau šį vakarą, 21 val. „Forum Cinemas Vingyje“ pirmasis pradės režisieriaus Marato Sargsyano filmas „Tėvas“ apie Šiaulių kriminalinio pasaulio legendą, dabar – 11 vaikų tėvą Vidą Antonovą. Tai – žmogaus, kuris per gyvenimą yra pavogęs milijoną rublių iš įvairių valstybinių įstaigų bei 20 gyvenimo metų praleido 15oje skirtingų kalėjimų, istorija. Bet filmas – ne apie nusikaltėlį, o apie tėvą Antonovą, kuris, pasak M.Sargsyano, nepaisant pagarbos motinai, yra neabejotinai centrinė šeimos figūra.

„Tai senas, profesionalus, labai talentingas melagis, turintis kriminalinę praeitį. Pradžioje galvojau, kad tai – eilinis banditėlis. Esu netgi jį iš tolo matęs vaikštant Šiauliuose. Bet staiga jis sukuria šeimą su daug vaikų. Sukrėtė tai, kad senatvėje jis nusprendė susikurti savotišką skydą, jis nenori pasenti, nori būti stiprus, jaunas, kaip kadaise“, - pasakojo M.Sargsyanas.

Nesuvaidinti kasdienybės stebuklai

Net dvejus metus su pertraukomis filmuotas pirmasis M.Sargsyano dokumentinis filmas, anot jo paties, prasidėjo tuomet, kai jį įsileisti į savo namus sutiko filmo herojus. Esą, jis nebandė jam įtikti, tiesiog pateikė pasiūlymą, su kuriuo V.Antonovas nedvejojęs sutiko.

„Jis pasakė: ateik ir daryk ką nori. Didžiulis pliusas filmuojant buvo vidiniai santykiai, primenantys gamtoje vykstančius procesus, netgi kai kurių gyvūnų elgesį: jo šeimoje yra griežtos taisyklės, sklando tokia laukinė dvasia. Nuo pat pradžių ieškojome čia alkoholio, tačiau nustebome, kad čia nėra nei jo, nei rūkalų. Pradžioje filmuojant buvo vaidybos, bet kuo toliau, tuo aiškiau supratome, kad tos taisyklės nėra suvaidintos, jos tikros. Mums atsivėrė iki tol užrakintos durys, vaikai pradėjo nebesuprasti, kad yra filmuojami. Įdomiausia, kad vieną minutę jie gali laidyti keiksmažodžius, susimušti, kitą minutę sėda prie knygos, pasakoja apie graikų dievus, apie astralinius dalykus. Tai, rodos, yra nesuderinama, bet tai yra“, - įdomiausius kūrybos proceso momentus apibūdino M.Sargsyanas.

Jis juokavo, jog laukia audringos V.Antonovo bei jo šeimos reakcijos po šįvakar vyksiančios premjeros: „
bet filmą kūriau ne jam. Neabejoju, kad bus momentų, kurie jam nepatiks. Tad greičiausiai laukia atskiras pokalbis“.

Kelionė tolyn ir į save

Kitas unikalus filmas, „Scanoramos“ programoje pasirodysiantis rytoj, lapkričio 13-ąją – apie 4,5 tūkst. kilometrų piligriminę kelionę pėsčiomis nuo Vilniaus iki Santjago de Kompostela miesto nusilenkti Šv.Jokūbo palaikams,  trukusią pusę metų. Jos, kaip ir paties filmo „Sapnuoju, kad einu“ autorius – Jokūbas Vilius Turas. Filmas ką tik grįžo iš premjeros Vokietijos Kotbuso tarptautiniame kino festivalyje.

„Filmo idėja kristalizavosi 2007-aisiais, kai po didingos depresijos suradau savyje jėgų leistis į pirmąją, trumpesniąją 800 km. kelionę nuo Prancūzijos sienos iki Santjago de Kompostelos. Nors turėjau problemų su sąnariais, daktaras uždraudė keliauti. Po kelionės mane susirado dabartinė žmona, kurios tuo metu nepažinojau. Ji paprašė, kad aš ją lydėčiau į piligriminę kelionę nuo Leono iki Atlanto vandenyno. Susitikome, susipažinome.  Vėliau, po ilgų treniruočių Vilniuje, per 2 savaites įveikėme kelią. Nebuvau įsitikinęs, kad įmanoma Santjagą pasiekti iš Lietuvos, nuo savo namų, juolab, su filmavimo kamera, bet mane įkvėpė daktaras Alfonsas Motuzas, pasakęs: esi režisierius ir niekas to nepadarys geriau. Jam esu dėkingas“, - apie savo filmo gimimą pasakojo režisierius.

Kaip įvardijo V.J.Turas, jo filmas - tai „autoportretas kelio filmo rėmuose“. Esą, bet kuri kelionė žmogų pakeičia, užduoda jam klausimus ar į juos atsako.

„Ši, didžiausia iš 3 kelionių buvo susitaikymas su praeitimi, harmonijos paieškos. Sunku buvo dažnai: žiemą – nes slidu, atšilus – nes šlapia. Kelis kartus automobiliai užkabino einant keliu. Gerokai pasiklydęs Prancūzijos kalnų slėnyje galvojau, kad jau teks kristi po medžiu. Be to, nežinojau, kad Lenkijoje kunigai visą sausį vyksta kalėdoti, susirasti nakvynę buvo itin sunku. Ateini į bažnyčią, o čia zakristijonas sako: kunigo nėra. Bus gal po 2 dienų“, - paklaustas, su kokiais iššūkiais teko susidurti, pasakojo V.J.Turas.

Dirbtinis emigrantų kalėjimas

Filmo „Antra klasė“ kūrėjos Martos Dauliūtės patirtys kuriant filmą taip pat susijusios su asmeniniais išgyvenimais. Ji pati 10 metų gyvena Švedijoje, o jos filmo objektas – derybos dėl pokalbio su čia dirbančiais emigrantais, peraugančios į patį pokalbį, bandymą paaiškinti, iš kur kyla baimė kalbėti apie emigraciją, kaip jaučiasi Lietuvos emigrantas.

„Čia pusė Lietuvos dirba. Kam aš pasakosiu? Lietuviams? Jie patys visi tą patį šūdą kabina“, - necenzūruotame pašnekesyje prabyla vienas filmo herojų.

M.Dauliūtė, filmą pristačiusi kartu su prodiusere Elisabeth Marjanovic Cronvall, sakė nustebusi, kai iš tiesų iš didžiulio būrio emigrantų niekas nesutiko atvirai kalbėti, rodyti veidus.

„Įdomu buvo analizuoti, ką reiškia nenoras filmuotis. Mūsų ambicija buvo sukurti tam tikrą laiko dokumentą, buvo įdomu, ką reiškia tas emigrantų įtarumas, spontaniška reakcija, kad mes juos laikome idiotais. Net kai kurie mano draugai klausė – turbūt buvo juokinga kalbėtis su tais „geziukais“. Antros klasės kompleksas, mano nuomone, Lietuvoje yra skaudžiausias. Man, kaip dokumentinio filmo atstovei, yra įdomu, ką reiškia filmuoti kitą žmogų, kokią galią tai turi. Bet įdomiausia buvo sustoti ties klausimu, kodėl jie nenori filmuotis“, -  pasakojo režisierė.

Žaislai, griaunantys sistemą

Paskutinioji lietuviška pilnametražio filmo premjera – Linos Lužytės filmas „Igruški“. Ne, tai nėra užuomina apie visoje Europoje nuaidėjusį skandalą su pliušinių meškučių prostesto šuoliu iš švedų pilotuojamo lėktuvo. Režisierei kuriant filmą apie prekybą minkštais žaislais mažo Baltarusijos miestelio Žlobino perone vienas didžiausių iššūkių buvo tai, jog nei ji, nei režisierius pradžioje nekalbėjo rusiškai.

„Trumpai tariant, tai filmas ne apie režimą, apie Baltarusijos žmones. Prieš kurdama filmą žinojau tik tiek, kad ten valdo Lukašenka, kad sunku gyventi, griežtas režimas. Ir tik ten nuvažiavusi pamačiau, kad ten gyvena žmonės, kad jie stengiasi būti laimingi, dainuoja, pykstasi, bet apie juos pasaulis labai mažai žino. Vienintelis jų pajamų šaltinis po Sovietų sąjungos žlugimo buvo siūti žaislus.  Mėnesį iki mums atvykstant buvo uždrausta jais prekiauti traukinių stotyje, tačiau neuždrausta to daryti iškart už jos. Buvo neįtikėtinai sunku atrasti personažus, nes vos paklausus, ar siuvate žaislus, žmonės bėgo, slapstėsi, ir tik paskui sužinojome, kad juos už tai sodina į kalėjimus. Jau po savaitės įvyko persilaužimas – pradėjau kalbėti rusiškai. Bet tik pradėjus su vietiniais gyventi, sodinti daržoves, laistyti daržus, siūti tuos pačius žaislus, bėgti nuo policijos, jie pradėjo mumis pasitikėti“, - pasakojo režisierė.

Pradžioje, kai L.Lužytę bei operatorių sustabdydavo policija, kūrėjai kalbėjo apie teises, kad jie - iš Lietuvos, tačiau esą tik vėliau suprato, kad bendraujant su policija reikia vadovautis jų pačių principais:

„Jie draudė filmuoti, mes filmavome, jie bendravo be jokios pagarbos, mes taip pat. Sunku buvo kaskart, ankstyvą rytą vos peržengus slenkstį, kuomet tapdavome priešais: valdžiai – dėl to, kad kuriame „propagandinį filmą vakarams, žmonėms – kad atvedėme juos į nežinomybę“, - sakė filmo „Igruški“ kūrėja.

KAS? M.Sargsyano filmas „Tėvas“.

KUR? „Forum cinemas Vingyje“, savanorių pr. 7.; „Forum cinemas Kaune“, Karaliaus Mindaugo pr. 49.

KADA? Šiandien, 21 val.; Lapkričio 22 d. 15 val.

KIEK? 15 litų.

KAS? V.J.Turo filmas „Sapnuoju, kad einu“.

KUR? „Forum cinemas Vingyje“, savanorių pr. 7.

KADA? Lapkričio 13 d., 19 val.

KIEK? 15 litų.

KAS? M.Dauliūtės filmas „Antroji klasė“.

KUR? „Forum cinemas Vingyje“, savanorių pr. 7.; „Forum cinemas Kaune“, Karaliaus Mindaugo pr. 49.

KADA? Lapkričio 16 d., 15 val., lapkričio 20 d., 15 val.; lapkričio 20 d., 15 val.

KIEK? 15 litų.

KAS? L.Lužytės filmas „Igruški“.

KUR? „Forum cinemas Vingyje“, savanorių pr. 7.; „Forum cinemas Kaune“, Karaliaus Mindaugo pr. 49.

KADA? Lapkričio 17 d., 17 val.; lapkričio 21 d., 15 val.

KIEK? 15 litų.