Lietuviška elektroninė knyga – iki 70 proc. pigesnė nei popierinė

Grįžti į straipsnį

RK.

RK. portretas
Taip, kai kurios elektroninės knygos atrodo brangokos. Tarkim Andriaus Tapino romano elektroninė versija - 32,89 Lt. Suprantu, kad knygos kaina priklauso nuo to, koks tiražas ir kokio išlaidos leidimui. Tačiau elektroninės versijos paruošimui nemanau, jog išleidžiami šimtai tūkstančių. Tikriausiai čia rinkodara dar turi kur tobulėti.

Autorius

Autorius portretas
O apie autorius leidyklos apskritai galvoja? Panašu, kad galvoja tik apie leidinio atsipirkimą. Bet tuomet palaukite, o kaip autorius, kuris tą knygą parašė, kuris sėdėjo ir kūrė, generavo turinį ir mintis, ir jausmus... Tfu ant tokių leidyklų. Lietuvoje neverta nė su viena susidėti.

Aha

Aha portretas
Turėtų būti 90 prodentų pigesnė, nes e-knygų prekeiviai nei autoriams, nei vertėjams, nei, savaime suprantama, redaktoriams nemoka nė skatiko.

jolka

jolka portretas
vistiek per brangu, perdaug brangu...

ZI TAD BLINDA

ZI TAD BLINDA portretas
Nebūkite šykštūs suvalkiečiai iš anekdotų...Ne piniguose laimė. Bet štai ar visokiose kelionėse bus įmanoma nedidelėje el**skaityklėje skaityti mažu šriftu tekstus? O kai tarpmiestinis autobusas, arba keleivinis traukinys virpa, dreba? Ar gydytojai pritars seneliams skaityti važiuojant nešviesiais, kratančiais autobusais? Juk akies lėliukės pakeitimas ligoninėje kainuoja apie 800 litų.///

elektroniniai leidiniai

elektroniniai leidiniai portretas
Sia sriti lengva prognozuoti, ir zmonijos ateitis mazdaug tokia. Sedi kazkur, gal fotelyje namuose, o gal darbe, o gal kazkur pliaze, gal Havajuose - nesvarbu. Issitrauki is lagaminelio ar kuprines plansete (plamsetinis kompiuteris), atsiverti. Ekranas - geros "papkes" dydzio, tad ziureti komfortabilu, ir vaizdas kokybiskas. Susirandi ir atsiverti bet kuria pasaulyje, per visa jo istorija, isleista knyga ar kitoki leidini, zurnala ar laikrasti. Is bet kurios pasaulio bibliotekos (absoliuciai visi turintys verte leidiniai skaitmenizuoti, duomenu bazese, internete prieinami), akimirksniu. "Atsiverti" bet kuri puslapi, ir lieciamame, sensoriniame ekrane dvieju pirstu pabraukimais nusistatai norimo dydzio srifta ir skaitai. Arba tiesiog ja "pavartai", paskaitineji ivairias vietas, netiko - ieskai kitos. Kaip su popierium? Jis kuri laika neisnyks; bus naudojamas tualete ir dar kai kur.

Galerijos

Daugiau straipsnių