- Darius Sėlenis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Lietuviams Vietname sunkiausia buvo pereiti gatvę
-
Lietuviams Vietname sunkiausia buvo pereiti gatvę
-
Lietuviams Vietname sunkiausia buvo pereiti gatvę
-
Lietuviams Vietname sunkiausia buvo pereiti gatvę
-
Lietuviams Vietname sunkiausia buvo pereiti gatvę
-
Lietuviams Vietname sunkiausia buvo pereiti gatvę
-
Lietuviams Vietname sunkiausia buvo pereiti gatvę
-
Lietuviams Vietname sunkiausia buvo pereiti gatvę
-
Lietuviams Vietname sunkiausia buvo pereiti gatvę
-
Vietname nuskendo aštuonios moksleivės, dar dvi išgelbėtos
-
Lietuviams Vietname sunkiausia buvo pereiti gatvę
-
Lietuviams Vietname sunkiausia buvo pereiti gatvę
-
Lietuviams Vietname sunkiausia buvo pereiti gatvę
-
Lietuviams Vietname sunkiausia buvo pereiti gatvę
-
Lietuviams Vietname sunkiausia buvo pereiti gatvę
-
Lietuviams Vietname sunkiausia buvo pereiti gatvę
-
Lietuviams Vietname sunkiausia buvo pereiti gatvę
-
Lietuviams Vietname sunkiausia buvo pereiti gatvę
-
Lietuviams Vietname sunkiausia buvo pereiti gatvę
Tūkstančiai mopedų, motorolerių ir motociklų važiuoja vos per kelis centimetrus vienas nuo kito. Keliautoja Irena Šalkauskienė ir jos vyras žurnalistas Juozas Šalkauskas buvo įsitikinę, kad tokie internete matyti vaizdai yra surežisuoti. Apsilankę Vietname įsitikino, kad tai – realybė.
Pribloškė jūra motorolerių
„Eikite ryžtingai, nesiblaškydami, į priekį iškelkite rankas, – I.Šalkauskienė įsiminė gidų patarimus, kaip pereiti gatvę. – Viena – stebėti jūrą motorizuotų vietnamiečių, kas kita – pirmą kartą įžengti į ją. Plaukai šiaušiasi ir atrodo, kad tikrai kas nors užkliudys ir sužeis.“
Visgi vietnamiečiai važiuoja virtuoziškai, vieną motorolerį nuo kito skiria vos penki centimetrai. Per 17 dienų, praleistų Šiaurės ir Pietų Vietname, lietuviai matė tik dvi nedideles, laimingai pasibaigusias avarijas.
Tiesa, kartą vienas vietnamietis, važiuodamas motoroleriu, švelniai užkliudė vieną iš šešių kartu keliavusių lietuvių. Moteris jam nestipriai pliaukštelėjo per nugarą, o šis atsisuko, nusišypsojo ir pamojavo.
„Draugiški, besišypsantys, ramūs ir neįkyrūs“, – tokį įspūdį susidarė keliautoja apie gan skurdžiai gyvenančius vietnamiečius.
Kur numirei, ten ir laidoja
I.Šalkauskienei į akis krito tai, kad šventyklose, namuose, net prie legendinio Hošimino nuotraukų ir ant katalikų bažnyčių bokštų vietoje kryžių – svastikos. Čia pat galima išvysti daugybę pionieriškus kaklaraiščius pasirišusių moksleivių: svastikos ir pjautuvai su kūjais Vietname vienas kitam netrukdo.
„Šventyklos tarsi padalytos į dvi dalis – mirusiesiems ir aukoms. Pastarosioms skirtoje vietoje matėme butelį degtinės, ryžių, nupeštą vištą. Stebėjome, kaip merginos, pagerbdamos mirusįjį, nusilenkė į visas keturias puses ir paleido iš narvo į laisvę paukščius“, – pasakojo I.Šalkauskienė.
Vietname ji pastebėjo labai daug kur išsibarsčiusių kapinių ir pavienių kapų. Daug žmonių šioje šalyje palaidota ryžių laukuose – ten, kur jie ir mirė. Atvykėliai iš kitų šalies vietovių laidojami atskirai nuo kitų to kaimo žmonių. Po penkerių metų mirusieji perlaidojami.
Daug apsigimusių žmonių
„Kinų vietnamiečiai nemėgsta. Tai – karo padariniai“, – patyrė I.Šalkauskienė.
Vietname Pietų Kinijos jūra vadinama Pietų jūra, kad nereikėtų minėti Kinijos vardo. Visgi šiaurinėje Vietnamo dalyje gyvena nemažai kinų, kurie turi savo verslą.
Vietname daug rusų verslininkų, ypač kurortiniuose miestuose. Vieno jų, Phan Thiet, gatvėse neretai išgirsi kalbant rusiškai ir gatvėse, ir parduotuvėse, ir masažo salonuose.
Šiaurės miestai – skurdesni, Pietuose vietnamiečiai gyvena geriau. Vis dar daug jų negali pamiršti karo ir nemėgsta amerikiečių.
„Gyvi pavyzdžiai – daugybė apsigimusių žmonių: be rankų, kojų, perkreiptais veidais, kūnais, – I.Šalkauskienė Vietname matė amerikiečių naudoto cheminio ir bakteriologinio ginklo padarinius. – Karo muziejuje dirba gyvi eksponatai – neįgalūs vietnamiečiai.“
Juodi žmonės – juodas maistas
Juodieji hmongų tautos žmonės pateisino savo vardą: jie vilkėjo juodais drabužiais, valgė tik juodą maistą – juodas vietnamietiškas kiaules ir juodas vištas, kurių ne tik plunksnos, bet ir mėsa yra juodos spalvos.
„Skanu, nors ir neįprasta, – šypsojosi I.Šalkauskienė, kalbėdama apie juodą vištieną bei krokodilieną, kurios ragavo. Jos vyras Juozas išdrįso paragauti ir didelių kepintų svirplių. – Šunienos, kurios mėsa, nors ir be odos, parduodama turguje, nebūčiau ragavusi.“
Lietuviai neišdrįso ragauti ir gyvačių. Spiritiniai jų bei skorpionų užpilai su įvairiomis žolėmis pardavinėjami vos ne prie kiekvieno kampo, nors gyvūnų, roplių globos tarnybos juos saugo.
Sočios vietnamietiškos sriubos, karšti patiekalai lietuviams labai patiko. Keliautojai pas juoduosius hmongus ragavo ir ryžių, kokoso bei kukurūzų degtinės. Šioje gentyje vyrai kiekvieną dieną vartoja alkoholį, o visi darbai krenta ant moterų pečių.
Raudonais drabužiais vilkintys raudonųjų dzao genties žmonės buvo patys įkyriausi. Moterys turistus sekė kelis kilometrus, primygtinai siūlydamos pirkti jų išsiuvinėtus drabužius. Beje, kaime yra ir savotiškas SPA: trys kubilai su karštu vandeniu ir dūminė pirtelė, kurioje kaitinosi keliaujantys australai ir kanadiečiai.
Slepiasi nuo saulės
Visus keliautojus sužavėjo nuostabaus grožio Halongo įlanka. Viena joje esančių salų pavadinta rusų kosmonauto garbei.
Daugiau nei 1000 metų istoriją skaičiuojančio Hošimino mieste keliautojus sužavėjo aikštė, kurioje daugybė menininkų piešia, lipdo, atlieka kaligrafijos darbus. Beje, Hošimine yra įspūdingas dangoraižis, pavadintas Lotosu, kuris, atrodo, 2011 m. užėmė penktą vietą tarp gražiausių pasaulio pastatų.
„Kaip jie sugeba vežti krovinius! – I.Šalkauskienė stebėjosi matydama, kaip vienu motoroleriu vietnamiečiai gabena kalną daiktų, augalų, paukščių ir net gyvą jautį. – Žmogaus net nesimato – tik akys!“
Vietnamiečiai veidą slepia ir nuo saulės. Galvą jie dengia kepure, iki akių užsimauna medžiaginę kaukę, ant rankų – pirštines. Tai saugo ir nuo smogo.
Egzotišką šalį lietuviai paliko sausio 23-iąją. Tuomet čia buvo švenčiami vietos Naujieji metai.
Įprastai kaip turgus šurmuliuojantis oro uostas pusiaunaktį buvo tuštutėlis. Nedirbo nė viena parduotuvė, tik toli danguje švietė fejerverkai, o kalėdinių eglučių vaidmenį atliko vazonuose augančių chrizantemų, mandarinų ar persikų krūmeliai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas1
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...