Leidyklos direktorius: knygynuose – erotikos ir vampyrų bumas

Amerikoje literatūrine bomba tapusi knyga „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ (Fifty Shades of Grey) Lietuvoje gali nesulaukti tokio populiarumo ir likti nesuprasta. Taip sako manąs leidyklos „Versus Aureus“ direktorius istorikas Artūras Mickevičius.

„Nežinau, ar Lietuvoje ši knyga sukels tokį furorą. Manau, kad mūsų moterys – o knyga pateikiama kaip skirta visų pirma moterims – kitaip nei amerikietės, dar nesusiduria su tokiomis aštriomis psichoseksualinėmis problemomis, ir „atspalviai“ gali likti nesuprasti...“ – svarsto A. Mickevičius.

- Kas pakito knygų leidyboje išgyvenus finansų krizę?

- Kriziniai metai, sakyčiau, davė skaudžias, bet būtinas pamokas. Pagal oficialiąją statistiką, prieš krizę Lietuvoje leidyba užsiėmė per 600 leidėjų. 2011 m. jų liko tik per 400 (2012 m. statistikos dar nėra). Tie, kurie nesugebėjo laiku sureaguoti į pakitusias sąlygas arba optimistiškai ir naiviai tikėjosi, kad viskas savaime susiklostys gerai, gavo skaudžias pamokas. Tokiems teko stabdyti ar apskritai nutraukti leidybinę veiklą. Kai kuriems viskas baigėsi bankrotu.

Išliko stipriausieji

Galima teigti, kad krizė savotiškai apvalė leidėjų gretas nuo silpnesnių, gal net sunkiai sirgusių leidyklų. Manau, kad tie, kurie išliko iki šių metų – ar bent jau dauguma jų – turėtų pradėti kilti. Neabejotina, kad neatlaikiusiems krizės, žlugusiems tai yra labai skausminga ar net tragiška. Tačiau leidybos sektorius po krizės tapo sveikesnis, nors džiūgauti dėl „galutinės pergalės“ dar anksti, o ir galimų ligos atkryčių bei išnyksiančių leidėjų tikimybė tikrai dar didelė.

- Kaip Lietuvoje pastaruosius dešimtmečius kito skaitymo kultūra?

- Klausimas, į kurį atsakyti – itin sunku. Leidyklų statistiniai duomenys gali gana tiksliai atsakyti, kaip kinta knygų pirkimo tendencijos, tačiau nedrįsčiau teigti, kad jos šimtu procentų atitinka skaitymo kultūros slinktis.

„Topuose“ daugėja lietuvių autorių

Ekonominis sunkmetis, atrodo, sukėlė didesnį susidomėjimą rimtąja literatūra, dažniau imta pakartotinai leisti anksčiau išleistus pripažintus literatūros klasikos darbus. Pastaruosius pora metų skaitytojas grįžta prie lietuvių autorių. Nors knygynų skelbiami populiariausių knygų „topai“ gali būti vertinami skeptiškai, tačiau juose tikrai smarkiai išaugo lietuvių autorių knygų skaičius.

Skaitytojai tampa išrankesni

Gal pasakysiu nelabai įtikėtiną apibendrinimą, tačiau manau, kad skaitymo kultūra ūgtelėjo – ne kiekybine, bet kokybine prasme. Dažnai teigiama, kad skaitančiųjų skaičius mažėja, tačiau, kiek tenka bendrauti su skaitytojais, galiu teigti, kad jie tampa išrankesni, rafinuotesnio skonio, reiklesni tekstui ir dažniausiai žinantys, ko ieško knygose.

Tikiuosi, kad ir knygų ateitis daugiau sietina ne su masiniu skaitymu, o su tais skaitytojais, kuriems skaitymas išliks natūraliu poreikiu, o ne mada, prievole ar bandos instinkto suformuotu įpročiu.

- Leidyklos „Aidai“ direktorius Pranas Vildžiūnas tvirtina, kad net ir akademinis jaunimas šiandien vis mažiau skaito, o knygų mugėse, per kurias džiūgaujama dėl lankytojų ir pirkėjų srauto, perkama anaiptol ne intelektualioji literatūra. Ar sutinkate su šiuo vertinimu? Ar virstame analfabetų visuomene?

- Mano patirtys kiek kitokios. Sutinku, kad akademinis jaunimas dabar mažai perka knygų. O kada studentija buvo tokia turtinga, kad būtų didžioji knygų pirkėja? Tačiau tai, kad mažai perka knygų, anaiptol neliudija, kad neskaito.

Pats dėstau istorijos studentams ir tikrai sutinku daug skaitančių, įdomių, žinių aktyviai siekiančių jaunų žmonių. Knygų mugėse taip pat bent jau „Versus Aureus„ leidyklos stenduose pastaraisiais metais daugiausiai buvo perkama intelektuali ir rimta literatūra: Leonido Donskio, Arvydo Anušausko, Vytauto Landsbergio knygos, Mykolo Romerio dienoraščiai, Marco Chagallo, Thomaso Manno biografijos. Visada populiarios istorijos, archeologijos, etnologijos studijos. Tikrai populiarus ne vien „popsas“.

Nežinau, kodėl tokios pesimistiškos „Aidų“ nuotaikos. Gal ne vien jaunimą kaltinti vertėtų, gal ir patys leidėjai, formuodami savo leidybinį krepšelį, kažkiek klydo? Nemanau, kad studentija nusipelno seniokiško niurzgėjimo, kad jaunimas nebėra toks geras, „kaip mūsų laikais“.

- Kokios apskritai knygos šiandien populiariausios ir kodėl?

- Jei tiksliai numatytume, kokios knygos bus populiariausios, gyventume aukso amžiuje. Deja, knygų mados dažnai būna nenuspėjamos. Tenka pripažinti, kad rinkdamiesi leisti knygas neretai vadovaujamės intuicija. Ypač tai sakytina apie verstinę literatūrą.

Renkasi ne knygas, o veidus

Jei knyga sukelia ažiotažą JAV, Anglijoje ar Prancūzijoje, tai dar nereiškia, kad ji bus populiari ir Lietuvoje. Gal kiek lengviau pataikyti renkantis lietuvių autorius. Norėčiau pabrėžti: būtent autorius, tiksliau – veidus, o ne knygas.

Nuvilnijo populiarių Lietuvoje žmonių biografijų mada, dabar – kulinarinės lietuviškų žvaigždelių knygos. Sutikime - literatūros ten ne kažin kiek, o ir parašytos jos dažnai su leidyklų parinktų bendraautorių ir redaktorių pagalba. Tačiau tokie leidiniai – populiarūs.

„Ant bangos“ – sveikata ir vampyrai

Nenorėčiau būti vien ironiškas. Kaip jau minėjau, lietuvių rašytojai mūsų skaitytojams vėl tampa įdomūs, o jų knygos yra gana populiarios: tai patvirtina ir Lietuvos bibliotekų pateikiama statistinė informacija. Jau kelinti metai populiarumas neapleidžia įvairių sveikatos, sveikos gyvensenos, sveikatinimosi literatūros, populiariosios psichologijos, „self help“ knygų. Atrodo, kad stipriai auga jaunimui (nuo 18 m. amžiaus) skirtų knygų apie vampyrus, istorinės fantastikos populiarumas.

Erotikos bumas

Atkreiptinas dėmesys į erotinės literatūros bumą. Šviežiausia naujiena – į lietuvių kalbą išversta E.L. James „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ (Fifty Shades of Grey). JAV ji tapo literatūrine bomba. Nežinau, ar Lietuvoje ši knyga sukels tokį furorą. Manau, kad mūsų moterys – o knyga pateikiama kaip skirta visų pirma moterims – kitaip nei amerikietės, dar nesusiduria su tokiomis aštriomis psichoseksualinėmis problemomis, ir „atspalviai“ gali likti nesuprasti... Tačiau dar sykį tenka priminti, kad tokios knygos tiek Europoje, tiek JAV dabar yra madingos.

Žinoma, tai nereiškia, kad dabar didžiausią susidomėjimą kels tik tokie leidiniai. Mūsų leidykla vasario mėnesį išleis įspūdingą Vlado Drėmos kūrinį „Dingęs Vilnius“. Jau dabar susidomėjimas būsimu leidiniu – nepaprastai didelis. Tokiais atvejais atrodo, kad ir apie neišprususį skaitytoją ar analfabetų kartą virkauti nebereikėtų.

- Ar elektroninė knyga išstumia popierinę knygą? Ar jau sulaukėme popierinės knygos saulėlydžio?

- Elektroninė knyga neabejotinai dalį knygų rinkos užima ir užims. Tačiau kalbos, o dažnai ir sąmoninga IT lobistų minties sklaida apie popierinės knygos mirtį – tikrai nepagrįstos. Elektroninė knyga tėra tik kitoks – technologiniu atžvilgiu – knygos formatas. Skaitytojas, atsižvelgdamas į savo poreikius, pasirenka, kokiu formatu skaityti knygą.

Žinoma, praktiškumo atžvilgiu elektroninė knyga turi daug privalumų. Į skaityklę gali sutalpinti visą biblioteką ir ją visuomet nešiotis su savimi. Tokios knygos yra šiek tiek pigesnės (kita vertus, dabartinis ryškus elektroninės ir popierinės knygos kainos skirtumas yra laikinas ir palaipsniui tik mažės). Nepatikusias elektronines knygas bet kada galima be gailesčio ištrinti iš skaityklės. Elektroniniu formatu itin patogu ir greita atsisiųsti naujausius užsienio leidinius.

Greitas maistas neišstūmė gero maisto

Tačiau tradicinės knygos skaitymo malonumas – tarsi gurmaniškas potyris, tam tikras komfortas. Gyvename pasaulyje, kur viskas vyksta ir kinta pašėlusiu tempu. Ne tik skaitymo malonumui, bet ir tarpusavio santykiams, bendravimui ir net jausmams nebelieka laiko. Tikiu, kad neskubus, pasimėgaujantis popierinės knygos skaitymas taps tam tikru prabangos atributu.

XIX a. Lietuvos dvaruose sukauptos bibliotekos buvo jų savininkų pasididžiavimo objektu. Tikiu, kad XXI a. asmeninės bibliotekos taps neatskiriamu dvasios aristokratų simboliu. El. knygos turi galimybę tapti masiniu reiškiniu, kaip ir greito maisto užkandinės, kurios neabejotinai reikalingos ir tenkina natūralaus alkio numalšinimo poreikius. Tačiau kuris iš mūsų visiškai atsisakytų tikro mamos maisto, o kartais pasilepintų ir gurmaniška virtuve?...Viliuosi, kad tokių sielos gurmanų, suvokiančių tikrų knygų žavesį, visuomet bus. Svarbiausia – suvokimas, kad galime rinktis, ką ir kokia forma skaityti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kainos skirtumas

kainos skirtumas portretas
Leidėjas sako " dabartinis ryškus elektroninės ir popierinės knygos kainos skirtumas yra laikinas ir palaipsniui tik mažės". O kodėl turi mažėti? Elektroninė knyga turi būti pigesnė, nes nereikia nei popieriaus, nei spausdinti, o pardavimo išlaidos internetu mažesnės. Kitas klausimas, kad leidyklų ir spaustuvių pajamos sumažės.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių