Laida apie daugiausiai gyvybių nusinešusią pandemiją - per „Viasat History“

Kartais verta atsigręžti į praeitį, kad įvertintum, kokią įtaką gali padaryti pandemija. „Viasat History“ siūlo atidžiau pažvelgti į garsiąją maro pandemiją, kuri XIV amžiuje net trejus metus siautė Europoje.

Dokumentinis filmas „Juodoji mirtis“ atskleidžia, kokią visuomenės reakciją paskatino ši pandemija ir kokios buvo jos ekonominės bei politinės pasekmės.

XIV amžiuje siautusi „Juodosios mirties“ pandemija buvo beprecedentė žmonijos tragedija, kuri nuo žemės paviršiaus nušlavė trečdalį Europos gyventojų. Maras sukrėtė turtingą, savimi pasitikinčia, tvirtą XIV amžiaus Vakarų Europos visuomenę. Chronologiškai atpasakodami įvykius laidos kūrėjai atskleidžia, kad maras siaubingai ir neatpažįstamai pakeitė žmonių tarpusavio santykius - brolis išduodavo brolį, o žmona neretai palikdavo savo vyrą, tėvai atsisakydavo slaugyti savo sergančius vaikus. Šeimos ir draugai vieni nuo kitų atsiribojo. Ligoniai būdavo negailestingai užrakinami ir pasmerkiami mirti savo namuose.

Baimė ir abejingumas išprovokavo etninę neapykantą. Kaimynas nekentė kaimyno. Daugiau nei šimte Europos miestų prasidėjo masinės žydų žudynės. Maro siaubo kaustoma ir tikėjimą Dievu praradusi Europa atsidūrė prie anarchijos ribos.

Kaimai ir ūkiai buvo apleisti, niekas nenuėmė derliaus, niekas neprižiūrėjo gyvulių, niekas negamino maisto - tai sukėlė visuotinį badą. Niekas nebepaisė žmogiškų moralės normų ir bažnyčios įstatymų. Niekas nėjo į darbą, niekas nerinko mirusiųjų kūnų, tad sanitarinės sąlygos buvo baisios. Kiekvienas elgėsi kaip panorėjęs. Kadangi žmonės prarado viltį išgyventi, kiekvieną dieną praleisdavo taip, lyg ji būtų paskutinė - tik linksminosi ir mėgavosi įvairiais malonumais. Daugelis naktimis ir dienomis girtuokliaudavo, užgrobdavo apleistus namus ir gyvendavo juose lyg savo pačių.

Laidos „Juodoji mirtis“ kūrėjai atskleidžia, kaip maras pakeitė visuomenę Italijoje, Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Dėl darbo jėgos trūkumo gyvi išlikę darbininkai reikalaudavo altlygio iš anksto ir neretai jį gavę pabėgdavo. Daugybė prastuomenės palikdavo savo šeimininkų dvarus ir pradėdavo tarnauti kitiems arba persikeldavo gyventi ir dirbti į miestą. Maras išprovokavo socialinius ir ekonominius pokyčius - keitėsi valdančiosios klasės padėtis, o kartu su ja ir politinė sistema. Feodalizmui iškilo grėsmė.

Filmo „Juodoji mirtis“ premjera - jau gruodžio 16 d. 22 val. per „Viasat History“. 

Ar žinote, kad...

„Juodosios mirties“ pandemija 1347-1350 m. buvo viena daugiausiai žmonių gyvybių nusinešusių pandemijų žmonijos istorijoje. Iki šiol mokslas negali paaiškinti, koks tai buvo virusas, tik manoma, kad tai buvo maras. Pandemija baigėsi 1350 metais, tačiau ligos sukėlėjai neišnyko, nes maras (nusinešdavęs kiek mažiau nei Juodoji mirtis“ gyvybių) vis pasikartodavo dar 300 metų. 


Šiame straipsnyje: juodoji mirtismaraspandemija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių