Kūrybiškiausių knygų dvyliktuke - poezijos ir prozos knygos

Kūrybiškiausių knygų dvyliktuke, kuris buvo pristatytas ketvirtadienį, - penkios poezijos ir septynios prozos knygos. Literatūrologai pastebi jau kelerius metus ryškėjančią tendenciją - knygų gausėjimą, literatūros įvairovės plėtimąsi, tačiau tarp jų itin kokybiškos literatūros nedaugėja.

Į dvyliktuką šiemet įtraukti šie eilėraščių rinkiniai: Antano A.Jonyno „Kambarys“, Donaldo Kajoko „Kurčiam asiliukui“, Valdemaro Kukulo „Saulėlydis mano giesmė“, Algio Skačkausko „Eilėraščiai, rašyti anatomijos pamokoje“ bei Ilzės Butkutės „Karavanų lopšinės“, pranešė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Šiemet į dvyliktuką taip pat pateko Zitos Čepaitės esė knyga „Emigrantės dienoraštis“, Audronės Girdzijauskaitės „Nutolę balsai: portretų metmenys“, Romualdo Granausko novelių romanas „Trys vienatvės“, Andriaus Jakučiūno „Lalagė“, Lauryno Katkaus „Sklepas ir kitos esė“, Sigito Parulskio „Prieš mirtį norisi švelnaus“, Undinės Radzevičiūtės „Baden Badeno nebus“.

Iš dvylikos kūrinių bus išrinkta pati kūrybiškiausia knyga, kurios autorius bus apdovanotas vasario pabaigoje vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje. Jis bus apdovanotas minint Kovo 11-ąją.

Rinkdami dvyliktuką, literatūrologai tradiciškai aptarė svarbiausias šiuolaikinės lietuvių literatūros tendencijas. Ryškiausia tendencija, nekintanti kelerius metus, - knygų gausėjimas ir literatūros įvairovės plėtimasis. Tačiau tarp jų itin kokybiškos literatūros nedaugėja, teigiama pranešime.

„Vis mažiau ir mažiau išleidžiama knygų-įvykių, arba vadinamosios rimtosios, itin kokybiškos literatūros tekstų. Tą lemia ir redaktoriaus kaip literatūrinio agento, cenzoriaus, “gerosios rankos„ mirtis ir vis labiau įsigalintis literatūros, kuriai pritaikomi vadybos principai bei redagavimas, pataikaujant skaitytojams, gausėjimas“, - teigia Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Literatūrologai, aptardami 2011 metų prozos knygas, pastebėjo, kad sustiprėjo dokumentinė literatūra. Tai, anot jų, lemia ir „spartesnė žanrų hibridizacija, laiminti prieš grynojo žanro tekstus“.

„Taip pat buvo kalbėta apie vis labiau ryškėjantį, gan pavojingą dievoieškos, religinio kičo naudojimo grožinėje literatūroje pomėgį, (...) atkreiptas dėmesys į ryškėjantį naują poreikį kurti istorinį pasakojimą, prozos lauke vykstančias naujų istorinio romano formų paieškas“, - rašo literatūros specialistai.

Poezijos kontekste pastebėta, kad lietuvių poezija išlieka labai aukšto lygio, jos lauke, priešingai nei prozos, nesimaino hierarchijos, dominuoja patyrę kūrėjai, ryškiausiai matomi vyresniųjų meistrų vardai – D.Kajokas, A.A.Jonynas, V.Kukulas.

„Greta kurių ryškėja ir jaunieji poezijos kūrėjai, savo kūryba tarsi pateikiantys paraišką, kad poezija nemiršta (Ilzė Butkutė, Marius Burokas, Aidas Jurašius)“, - teigia literatūrologai.

Kūrybiškiausių knygų dvyliktukas renkamas nuo 2003 metų.


Šiame straipsnyje: knygosliteratūrapoezijaproza

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių