Kultūros sostine tapsiančiai Palangai - tik trečdalis reikalingų lėšų

Kitąmet Lietuvos kultūros sostine taps Palanga. Projekto programoje numatomi itin garsių šalies kolektyvų ir atlikėjų pasirodymai. Tačiau Kultūros ministerija projektui realizuoti numato skirti vos trečdalį reikalingų lėšų, todėl dalies sumanymų gali tekti atsisakyti, praneša LRT Televizijos laida „Panorama“.

Palanga kitąmet švęs miesto 760 metų jubiliejų, todėl pernai Kultūros ministerijos konkurse laimėtas ir Lietuvos kultūros sostinės titulas kurorto kultūros darbuotojus itin džiugino.

Projekto, pavadinto „Palanga: parko, dangaus ir jūros sonatos“, programoje numatomi nacionalinio simfoninio orkestro, solistės Astos Kriščiūnaitės, pianisto Petro Geniušo, kitų garsių atlikėjų pasirodymai. Tikimasi, kad palangiškiai ir  kurorto svečiai galės pasimėgauti tokiais kūriniais, kaip Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“ ar pirmąja lietuviška opera „Birutė“, atliekama parke, ant Birutės kalno.

Projekto sąmata – daugiau nei 300 tūkst. litų. Didžiąją dalį lėšų tikėtasi gauti iš Kultūros ministerijos. Deja, panašu, kad kurortas turės tenkintis vos trečdaliu sumos.

„Šios dienos duomenimis, šio projekto įgyvendinimui skiriama 100 tūkst. litų. Stebuklų pasaulyje nėra. To, ką esame sumanę, pilna apimtim su tokiu finansavimu įgyvendinti negalime“, – teigė Palangos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius.

Pasak Kultūros ministerijos, Lietuvos kultūros sostinių projektams įgyvendinti po 300 tūkstančių litų yra gavę tik Zarasai ir Plungė, nes tai buvo Vilniaus – Europos kultūros sostinės programos dalis. Tuomet tam turėta ir Europos Sąjungos fondų pinigų. Vėliau šį statusą turėję miestai jau gavo tokią pačią sumą – 100 tūkst. litų, kurią skiria tik Kultūros ministerija.

„Gandai, kad biudžetas mažėja, galėjo kilti iš to, jog mūsų strateginiuose planuose tikrai buvo numatyta, kad šis projektas turėtų būti dosniau finansuojamas, kad tos sumos turėtų didėti. Bet, deja, makroekonominės prognozės nėra optimistinės, pagrindo atsipalaiduoti ir daugiau išlaidauti šiai dienai nesama. Projektas, ačiū Dievui, nemažėja ar, deja, nedidėja, bet jo biudžetas lieka identiškas, kaip ir visų lig šiol buvusių“, – kalbėjo kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Palangos valdininkai sako, kad trūkstamų lėšų ieškos miesto biudžete, prašys rėmėjų.

Tačiau pabrėžia, kad tokioje situacijoje labai suaktyvėjo vietos menininkai. Jų iniciatyvų sako sulaukiantys itin daug, esą kitąmet siūlomoms įvairioms parodoms rengti kurorte jau trūksta ekspozicinių erdvių.