Kultūros ministerija siekia administruoti ES struktūrinių fondų lėšas

Kultūros ministerija yra iš tų ministerijų, kurios neprileidžiamos prie Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo.

Ministerijos vadovai suka galvas kaip baigti dešimtmečius besitęsiančių teatrų, muziejų, bibliotekų, kitų kultūros objektų rekonstrukcijas ir remontus.

Kultūrininkai sako, kad kai kuriuose miestuose jau užaugo karta, nebuvusi teatre ir nemačiusi spektaklių. O dėl uždarytų ar nepabaigiamų remontų teatrus palieka aktoriai.

Ekspertai mano, kad nenoras lėšas perduoti valdyti patiems kultūros darbuotojams aiškinamas, esą kūrybiniai žmonės nesugebės valdyti pinigų. Tačiau kitose šalyse, ir kaimyninėse taip pat, pastaruoju metu kaip tik siekiama remti kūrybos žmones, net kurti kūrybinės industrijos centrus.

Kauno dramos teatro direktorius džiaugiasi didžiosios scenos remonto baigiamaisiais darbais. Buvo suplanuota juos atlikti per 18-a mėnesių. Tačiau dėl vis nutrūkstančio finansavimo darbai išsitęsė iki ketverių metų. Todėl reikėję net papildomo finansavimo.

Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento vadovė sako, kad uostamiestyje dramos teatras uždarytas ir remontuojamas jau  penkerius metus. Tačiau galo dar nematyti, nes remontui baigti dar trūksta 20 milijonų litų. Jei remontas bus finansuojamas Kultūros ministerijos ivesticijų programos lėšomis, baiminamasi, kad teatras remontuojamas bus dar mažiausiai dešimtmetį. Nesant nuoseklaus finansavimo, nežinoma, kada bus baigtas Jūrų muziejaus remontas, o tam trūksta 15 milijonų litų.

Apverktinos avarinės būklės ir Klaipėdos muzikinis teatras. Reikia 50 milijonų litų, todėl remonto net nesiryžtama pradėti. Sostinėje keletą metų remontuojama Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pastolių, baiminamasi, neatsikratys dar 10 metų. Tokia situacija vos keliuose stambesniuose kultūros objektuose.

Kultūros ministerija pati neadministruoja Europos struktūrinių fondų lėšų. Jos kultūros objektus dalimis pasiekia per kitas ministerijas ar savivaldybes. Kultūros specialistai tikina, kad šiuos darbus būtų galima atlikti daug sparčiau tinkamai koordinuojant Europos struktūrinių fondų lėšas. O tai esą geriausiai atliktų tik pati Kultūros ministerija.

„Esam tarsi kokie našlaičiai, priklausomi, galbūt kažką bendro padarysime su Švietimo ir mokslo ministerija, kažką su kitom ministerijom. Tarsi būtume patys nepajėgūs. Netgi juokiasi savotiškai iš mūsų, ką jūs čia remontuojate, ką darote“, – teigia Kauno dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas.

„Kultūros objektas, pavyzdžiui, teatras tampa amžiaus statyba. Kada aktoriai išsilaksto, užauga karta, kuri faktiškai nežino ir nemato teatro. Jeigu šita situacija nesikeis, tikrai Lietuvoje su kultūros infrastruktūra turėsime labai daug problemų“, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.

Kultūros ministras sako, kad Estijos Tartu mieste už Europos struktūrinių fondų lėšas įkurtas Kūrybinių industrijų inkubatoriaus. Lengvatinėmis nuomos sąlygomis jame buvo suteiktos patalpos 44-ioms mažoms kūrybinio verslo grupėms. Jos buvo konsultuojamos, kaip vystyti verslą. Ir tai ne vienintelis pavyzdys.

„Ant mano stalo yra programėlė trimis kalbomis, beje, lenkų, lietuvių ir rusų. Baltstogėje atsidariusio naujo operos teatro, kuris kainavo 220 milijonų zlotų, 90 procentų iš tos sumos yra struktūrinės lėšos. Pavyzdys, kaip gimsta naujos, fantastinės iniciatyvos kultūroje, kurios tikrai, manau, Balstogės rajoną padarys žymiai matomesnį. Jeigu mes žiūrėtume į kultūrą, kaip į investiciją, manau, iš to Lietuva laimėtų, o ne pralaimėtų“, – tvirtina kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Dėl netinkamo europinių lėšų administravimo kultūros specialistai sako pastebintys kurioziškų situacijų.

„Pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerija stato bendruomenės objektus, Švietimo ministerija atsakinga už multifunkcinius centrus, o Kultūros ministerija per regioninę programą kartais gauna kultūros centram. Tai mažoje savivaldybėje yra suremontuojami arba rekonstruojami, ar pastatomi trys centrai, kur neaišku, ką reikėtų veikti tokiuose centruose“, – sako N. Laužikienė.

Rengiantis deryboms dėl kito, 2014-ųjų–2020-ųjų laikotarpio Europos struktūrinių fondų lėšų skyrimo, Kultūros ministras viliasi, kad nacionaliniu lygiu bus sutarta dalį lėšų numatyti administruoti šiai ministerijai. Finansų viceministras sako, kad svarbiausia susitarti dėl finansavimo prioritetų ir įrodžius Briuselyje, koks bus pasiektas efektas, išsiderėti lėšas. Tada Vyriausybė esą spręs, kokioms ministerijos bus patikėtas lėšų administravimas. Tačiau Finansų viceministras sako, kad naujos administracinės grandies įkūrimas bet kokiai ministerijai būtų iššūkis.

„Pabandė kažką daryti, gavosi neskaidru, susilaukė auditorių iš Europos Komisijos, valstybės kontrolės, tie pasakė, kad viskas, kol nesusitvarkėt tų problemų, stabdome paramą šitai sričiai visiškai ir tada mes stovėsim be nieko. Kiekviena papildoma garndis reiškia ir papildomas akis žiūrėti, ką ta grandis daro“, – sako finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas.

Dažnai nenoras skirti lėšų kultūros sritims aiškinamas, esą kūrybinikai, turintys didesnes laisvės ribas, pinigus iššvaistys.

„Kaip tik kultūra – tai pagrindas ateity mūsų kartoms generuot lėšas ir užsidirbt ir mūsų vaikam ir anūkam, kadangi mes neturim nei naftos, nei dujų. Mes turim tiktai savo protą ir kūrybą ir per tai mes galim konkuruot pasaulyje“, – teigia VGTU docentas dr. Rolandas Strazdas.

Kultūros darbuotojai jaučiasi trečiojo brolio kailyje, o kiek gajus teiginys, kad kūrėjas turi būti alkanas, savo sprendimais parodys jau kita Vyriausybė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių