Koks turėtų būti architektūriškai muzikalus A. Kaušpėdo miestas?

Algirdas Kaušpėdas Vilnių prisijaukino dar vaikystėje. Jam šis miestas, nors ir turi savo trūkumų, gyvybę atskleidžia per dvi jam artimas stichijas – architektūrą ir muziką.

Jei tik turi bent kelias minutes laisvo laiko, architektas, legendinės grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas jį būtinai praleidžia Vilniaus senamiestyje. Jis – geriausias tyrinėjimų objektas, kur kaskart galima rasti tai, ko nepastebėjai iki šiol. Būtent dėl to A.Kaušpėdo architektų biuras „Jungtinės pajėgos“ prieš pusmetį įsikūrė gražiame pastate, prie pat Halės turgaus.

„Manyčiau, senamiestyje galėtų atsirasti daugiau įmonių, ypač meno profilio. O vaikštinėjančio po senamiestį manęs profesija neslegia – jei nusimanai apie tą dalyką, kuriuo grožiesi, tai tik geriau. Tiesa, kalbant apie muziką, yra kiek kitaip: jos kartais negaliu klausytis kaip fono, pradedu klausytis įdėmiai“, – pripažino A.Kaušpėdas.

Vilnius, architekto nuomone, turi nuostabų išskirtinį bruožą – žaliumą. Tačiau tas žalias teritorijas esą būtina tvarkyti.
„Vilnius – labai žalias miestas, čia tiek miškingų teritorijų. Bet daug kur plyti dykros, pilna šiukšlių. Tai Vilniuje krenta į akis: už kelių dešimčių metrų – gyvenamasis namas, tačiau jo kieme visur neperbrendami krūmai, šiukšlės. Man tai keista“, – sakė jis.

Mėgstamiausios A.Kaušpėdo Vilniaus vietos – Gedimino prospektas, Rotundo, gimtoji Pamėnkalnio gatvės. Čia jis pažįsta kone visus kiemus ir namų fasadus. Mėgstamiausios muzikinės erdvės – klubai „Tamsta“, „Loftas“, „Forum Palace Galaxy“.
„Mano muzikinis gyvenimas čia ir sukasi. Neseniai buvau alternatyviojo roko apdovanojimuose T.Ė.T.Ė. – labai patiko. Labai džiugu, kad yra tokių renginių, kurie leidžia dar ne visai pripažintiems muzikantams reikštis. Apskritai atėjo nauja gyvo muzikavimo banga – žmonės vėl mokosi groti gitaromis. Tai labai gerai“, – optimistiškai sostinės muzikinį gyvenimą vertino „Anties“ lyderis.

A.Kaušpėdo nuomone, Vilnius architektūrinei kūrybai yra neribotų galimybių vieta – jis dar gana išdrikęs, čia daug ką galima tankinti, sodrinti. Bet įspūdingas ir labai įvairus paveldo karkasas, pasak jo, leidžia Vilnių vadinti vienu įspūdingiausių Europos miestų.

„Aišku, yra ir tokių vietų, kurios senamiestyje kliūva, kurias būtų galima vadinti labiau statybiniais o ne architektūriniais sprendimais“, – stoglangių ir kitų neleistinų statybinių detalių mėgėjams įgėlė menininkas. – Kitą vertus, linkėčiau į senamiestį drąsiau įsileisti ir naujos, modernios architektūros, kuri būtų tarsi išaugusi iš tos vietos, prisiderinusi, kad būtų  matyti, jog viskas padaryta neimituojant senovę. Nereikia bijoti moderniosios estetikos."

Jis sakė laukiantis, kol pajudės Pylimo gatvės rekonstrukcija, o vienas iš nedaugelio Vilniuje kliūnančių dalykų yra apleisti „Lietuvos“ kino teatro griaučiai.

„Tikrai skaudu, kad buvo ir investuotojai, ir gerbiamo Algimanto Nasvyčio projektas, bet “visuomenės interesas„, protestuotojai projektą sugadino, o miestui tai nedavė nieko gera. Juk ten buvo numatyta ir dviejų salių kino teatrą įrengti. Aš nuo pat pradžių sakiau, kad tai – tarybinės tipinės architektūros svetimkūnis, nuleistas į senamiesčio kūną. Tad, kai matau neatsakingo kultūros politikavimo rezultatus, tai skaudina“, – sakė jis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių