Klaipėdos koncertų salėje – unikali aštuonių kontrabosų „Vizija“

Festivalis „Permainų muzika“ klaipėdiečiams pateiks vieną didžiausių intrigų – italų ansamblį „Ludus Gravis“, grojantį aštuoniais kontrabosais.

Šeštadienį italai pasirodys „Gaidos“ festivalyje Vilniuje, o antradienį 18 val. – Klaipėdos koncertų salėje.

Iki jų atrodė neįmanoma

Ansamblio meno vadovas – atlikėjas ir kompozitorius Stefano Scodanibbio drauge su kitu kontraboso virtuozu Daniele Roccato 2010-aisiais surinko geriausius savo buvusius studentus ir įkūrė šį kolektyvą. Pasak kritikų, tarptautinėje muzikos rinkoje jis išsiskiria ne tik stulbinančia sudėtimi, bet ir originaliomis programomis bei nauju skambesiu. S.Scodanibbio išrado naujas grojimo technikas, išplečiančias kontraboso tembrą ir garso aukščio paletę taip, kaip iki tol tai atrodė neįmanoma. Jo bendražygis D.Roccato įkvėpimo semiasi bendradarbiaudamas su džiazo atlikėjais, populiariosios muzikos kūrėjais, teatro ir literatūros asmenybėmis.

Programa intriguoja

Kviesdami įsiklausyti į pačius subtiliausius kontraboso – vieno didžiausių ir paslaptingiausių muzikos instrumentų – skambesius, „Ludus Gravis“ koncerte Klaipėdoje pristatys intriguojančią programą. Jos pradžioje jie atliks „naujojo dvasingumo“ atstovo Arvo Pärto kūrinį „Pari intervallo“, kuris bus interpretuojamas imituojant varpų skambesį. Dvi kūrinio melodinės linijos juda paraleliai: viršutinė vadovauja, o antroji jai akompanuoja tercija žemiau ir atsilikdama dviem aštuntinėmis. Pasak kompozitoriaus, pirmasis balsas įkūnija žmogaus klystkelius, antrasis – gailestingą Dievo ranką, nurodančią žmogui kelią.

Solistas D.Roccato pagrieš S.Scodanibbio „Due pezzi brillanti“, kuriuose siekiama išlaisvinti instrumentą iš įprastinio skambesio varžtų. Šiuose virtuoziškuose kūriniuose solistas išgauna garsus, netelpančius į tradicinio kontraboso diapazoną. Iš dalies šie efektai pasiekiami išnaudojant obertonus, kurie jame rezonuoja geriau, negu bet kuriame kitame instrumente.

Gros J.Cage’o kompozicijas

Visas kolektyvas atliks dvi „Permainų muzikos“ pavadinimo krikštatėvio Johno Cage’o kompozicijas.

Tai bus „Ryoanji“, įkvėpta Japonijos kultūros ir pavadinta Kioto akmenų sodo vardu. Sode yra penkiolika akmenų, išdėstytų baltame, tvarkingai sugrėbstytame smėlyje. Kad akmenys prabiltų savo balsu kompozitorius sujungė juos linijomis. Gautas kreives galima atlikti glissando balsais arba instrumentais su privalomu unisoniniu dviejų bet kokių instrumentų akompanimentu, kuris vaizduoja sugrėbstyto smėlio vizualinę tvarką.

Antroji J.Cage‘o kompozicija „Dream“ / „Vizija“ nulėmė ir visos koncertinės programos pavadinimą. Tai vienas iš ankstyvųjų kompozitoriaus opusų, demonstruojantis J. Cage‘o sugebėjimą kurti tonalumo įvaizdį pasitelkiant konkrečios tonacijos diapazoną, o ne funkcionalius akordus. Šis intymus kūrinys buvo parašytas kaip fortepijonu atliekamas akompanimentas JAV avangardinio šokio legendos Merce’o Cunninghamo pasirodymui.

Ir lietuvės premjera

Koncerte įvyks jaunos lietuvių kompozitorės, šiuo metu gyvenančios Londone, Rūtos Vitkauskaitės kūrinio „Orion Arm“ premjera. Kūrinio pavadinimas susijęs su astronomija, nes taip vadinama spiralinė Paukščių tako galaktikos vija (liet. – Oriono vija), kurioje yra mūsų Saulės sistema. Kūrinio idėja pagrįsta erdviniu garso judėjimu tarp aštuonių puslankiu išdėstytų instrumentų. „Stengiausi įvairiais rakursais išnaudoti erdvinius garso suvokimo aspektus, pasitelkdama instrumentų pozicijas scenoje bei technines galimybes“, – sakė autorė.

Muzika, kuri hipnotizuoja

„Ludus Gravis“ pasirodymo viršūne neabejotinai taps minimalizmo eros pradžią 1964-aisiais paženklinusi amerikiečio Terry Riley’io kompozicija „In C“ . Tiesa, ansamblis atliks S.Scodanibbio kontrabosams pritaikytą šio kūrinio versiją, kuri vadinasi „In D“.

Nuo pat pirmųjų taktų ši muzika tarsi užhipnotizuoja publiką. Nepaisant išorinio paprastumo, ji įtraukia klausytojus į pasikartojančių ritmų ir tembrinių mikro pokyčių vyksmą. Pamažu auganti dinamika sukuria kulminacijos lūkestį, tačiau ji taip ir neįvyksta. S. Scodanibbio interpretuoja šį kūrinį kaip JAV ir jos prieštaringos demokratinės prigimties metaforą, įkūnijančią įtampą tarp individo ir bendruomenės, individualizmo ir socialinės atsakomybės. Kiekvienas atlikėjas gali savarankiškai nuspręsti, kaip ir kiek improvizuoti, tačiau privalo paklusti bendrajai kūrinio logikai.

Unikalia aštuonių kontrabosų „Vizija“ festivalis atsisveikins su klaipėdiečiais iki kito permainingo rudens.