Klaipėdos ir Vilniaus publikai – šiuolaikinės Lolitos istorija

Šeštadienį Klaipėdos „Menų valgykloje“, o pirmadienį Lietuvos teatro sąjungoje Vilniuje bus rodomas uostamiesčio Laisvojo teatro monospektaklis „Sudie, derintojau!“, jau spėjęs pelnyti publikos ir kritikų palankumą.
Spektaklis 2010-ųjų pradžioje rampų šviesą išvydo Klaipėdoje, kartu pareikšdamas apie naujo, Laisvuoju pasivadinusio teatro gimimą uostamiestyje, jo aktorei Augustei Pociūtei dar tebesimokant gimnazijoje. Ten ją susirado „Sudie, derintojau!“ režisierius, vienas iš Laisvojo teatro įkūrėjų Nerijus Gedminas.
Jau dešimtmetį dirbantis su jaunimu N.Gedminas yra vadinamas švietėjiško teatro atstovu. Režisieriaus įsitikinimu, teatras turi kelti į viešumą visuomenės problemas. Jis nesiekia savo spektakliais patikti ar nepatikti, jam svarbiausia, kad žiūrovas išėjęs iš salės klaustų, aiškintųsi, diskutuotų, ginčytųsi, mąstytų. Su skirtingais kolektyvais Telšiuose, Klaipėdoje, Vilniuje, Kretingoje bei Kretingos rajone N.Gedminas pastatė 17 spektaklių. Trys jo režisuoti spektakliai – V.Slavkino „Blogas butas“ (1998), Žemaitės „Švents aniuole, sarge!“ („Apsiriko“, 2003) bei A.Puškino „Maras“ („Puota maro metu“, 2004) – buvo apdovanoti Lietuvos mėgėjų teatrų šventės „Atspindžiai“ diplomais.
Monospektaklis „Sudie, derintojau!“ sukurtas pagal rusų dramaturgo Vadimo Levanovo pjesę. Jos autorius savo kūryboje daug dėmesio skyrė jauniausiems visuomenės nariams. Jis yra parašęs visą pjesių ciklą, kaip pats įvardijo – „apie vaikus ir paauglius“. V.Levanovo herojai – jaunuoliai, maištaujantys, atstumtieji, nesugebantys, o kartais ir nenorintys susitaikyti su jiems primestomis suaugusiųjų gyvenimo taisyklėmis. Jie negali apsiginti, todėl yra labiausiai pažeidžiami. Autorius teigimu, „statant šiuos tekstus, labai svarbus atlikėjų ir medžiagos autentiškumas“. Tai reiškia, kad į žiūrovus turi kreiptis jų bendraamžis jiems suprantama kalba. Tik tai padės užmegzti dialogą su auditorija. Jauniesiems aktoriams „..nieko nereikia vaizduoti. Tai – beveik jų gyvenimas, jie jį pažįsta ir supranta... Svarbiausia – kuo mažiau „pervaidinimo“ ir „vaizdavimo“, daugiau – natūralumo ir tiesos“.
Tačiau spektaklis skiriamas ne tik jaunimo auditorijai. Gal net labiau jų tėvams bei mokytojams – 30-mečiams ir 40-mečiams. Dramaturgas tarsi iš šalies žiūri į savo kartą, kalba, apie tuos žmones, kurių gyvenimas „jau įvyko“ – jie įgijo išsilavinimą, susikūrė buitį, įsitvirtino, bet palengvėjimo visi šie pasiekimai jiems neatnešė. Net priešingai. Jų egzistavimas atrodo pilkas ir nykus, o svajonės, kaip ir anksčiau, nepasiekiamos.
Spektaklio herojė negaili kritiškų pastabų vyresniajai kartai dėl jos silpnumo, veidmainiškumo, bet pati iš suaugusiųjų pasiima ne pačias geriausias savybes. Vaidinimo kūrėjams pavyko surasti aktorę, kuri puikiai atitinka autoriaus reikalavimus.
Dabar jau Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė A.Pociūtė su šiuo monospektakliu tarsi kometa įsiveržė į Klaipėdos teatrinį pasaulį ir iš karto atkreipė į save žiūrovų bei teatro specialistų dėmesį. „...Ji nuoširdi, plastiška, organiška...” (G.Gugevičiūtė, „Klaipėda“ / „Durys“), „..spektaklyje apstulbino saviti merginos aktoriniai duomenys, jos gebėjimas sukurti charakterio visumos įspūdį, drąsa, skonis, lengva ironija, požiūris į heroję..“ (R.Viskauskas, „Literatūra ir menas“), „Augustės kuriamas šiuolaikinės merginos vaidmuo paperka tikroviškumu. A.Pociūtė ir plastiška, šokiu išreiškianti tikruosius, po šiurkštumo kauke slepiamus jausmus, ir muzikali, skausmo akimirką į rankas paimanti gitarą, rusiškai uždainuojanti Vladimiro Vysockio dainą“ (L.Armonaitė, „Naujoji Romuva“) – negailėjo liaupsių jaunajai aktorei kritikai.
VI tarptautiniame monospektaklių festivalyje „Atspindys“ Visagine A.Pociūtė komisijos buvo apdovanota „už subtilų jauno žmogaus išgyvenimų atskleidimą“, sulaukė daug žiuri narių, atstovaujančių Prancūzijai, Armėnijai, Baltarusijai, Ukrainai bei Lietuvai, ir jos pirmininko žinomo teatro ir kino aktoriaus Regimanto Adomaičio komplimentų. Aktorei taip pat buvo skirtas žurnalo „Naujoji Romuva“ prizas už sėkmingą debiutą.
Spektaklio „Sudie, derintojau!“ herojė – turtingų tėvų duktė, pasakoja apie didžiausią savo, dar neilgo, gyvenimo nuotykį - meilę pianinų derintojui. Merginai dar sunku suprasti ir iki galo įvertinti tai, kas su ja atsitiko. Aišku tik, kad visi tie įvykiai negrįžtamai pakeitė jos ir su ja susijusių žmonių likimus. Šis vaidinimas, tai paauglės išpažintis, pasakojimas apie bundantį moteriškumą, pirmąją meilę, aistrą. Šiuolaikinė Lolitos istorija pasakojama herojės lūpomis yra nuoširdi, intymi ir tikra. Spektaklio trukmė – 55 min.
Monospektaklis „Sudie, derintojau!“ bus rodomas spalio 13 d. 20 val. Klaipėdos „Menų valykloje“ (Daržų g. 18). Bilietai – po 10 Lt.
Spalio 15 d. 18 val. spektaklį „Sudie, derintojau!“ bus galima nemokamai pamatyti Vilniuje, Lietuvos teatro sąjungos patalpose (Teatro g. 8).



NAUJAUSI KOMENTARAI

mikas

mikas portretas
neįdomi mergina, ji juk mėgėja, o ne aktorė, reikėtų rašyt tiesą.

Mikui

Mikui portretas
Ji stud(juoja aktorystę. Taigi jau nebe mėgėja. Beje, o kartais mėgėjai yra geresni už taip vadinamus profesionalus. Diplomas gi talento neprideda. O ši mergina išties talentinga. Ir spektaklis neprastas, tikrai vertas pamatymo.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių