Klaipėdos festivalyje – skambūs pavasario aidai su estų ansambliu

Gyvybe ir išradingumu trykštančią programą „Ecco la primavera. Pavasario aidai“ kitą savaitę – trečiadienį festivalyje „Klaipėdos muzikos pavasaris“ pristatys senosios muzikos ansamblis „Hortus Musicus“ (Estija).

Autorių pavardės daugeliui nežinomos

Klaipėdos koncertų salės scenoje pirmąkart pasirodys smuikininko bei dirigento Andreso Mustoneno vadovaujamas kolektyvas. Jį sudaro autentiškais bei įprastais instrumentais muzikuojantys atlikėjai: Olev Ainomäe (šalmėjai, išilginės fleitos), Imre Eenma (kontrabosas), Valter Jürgenson  (trombonai), Tõnis Kuurme  (šalmėjai, išilginės fleitos, rauschpfeiff), Tõnis Kaumann (baritonas, perkusija), Riho Ridbeck (bosas, perkusija), Anto Õnnis (tenoras, perkusija) ir Ivo Sillamaa (klavesinas).

„Hortus Musicus“ šiemet pažymi kūrybinės veiklos 40-metį. Fenomenalus dėl savo ilgametės istorijos ir meninių pasiekimų ansamblis koncerte sieks perteikti ne tiek autentišką muzikos skambesį, kiek atskleisti pas mus dar negirdėtų kūrinių muzikines idėjas. Jų autorių pavardės daugeliui nežinomos, nes jie gyveno labai seniai, XIII–XVII a. Tai Anthony Holborne, Thomas Morley, Francecso Landini, Walther von der Vogelweide, Neidhart von Reuenthal, Ludwig Senfl, Thomas Morley, Pierre Attaignant, Claude Le Jeune, Claudio Monteverdi, Adriano Banchieri, Diego Ortiz, Hernardo Franco ir Juan García de Zéspedes. Senųjų anglų, vokiečių, prancūzų, italų ir ispanų kūrėjų muzika vėl atgims įtaigioje estų ansamblio interpretacijoje.

Peržengia akademinės muzikos ribas

Vienas iš esminių bruožų, apibūdinančių ilgametę šio kolektyvo veiklą, yra jo kūrybiškumas. Pavadinimas „senosios muzikos ansamblis“ nusako tik muzikinę medžiagą. Pati kūryba gimsta kiekvienoje repeticijoje ir koncerte, „sena“ tampa „sava“ ir „nauja“. Natūralu, jog nuo pat pradžios ansamblis aktyviai domėjosi ne tik ankstyvojo renesanso ir baroko muzika, bet ir užmezgė glaudžius ryšius su Estijos bei Rusijos kompozitoriais, kurių kūryba ir veikla sovietmečiu oponavo visuotinėms normoms. Vienas iš tokių autorių buvo Arvo Piärtas. Jo originaliu tintinnabuli stiliumi parašyti opusai „Hortus Musicus“ koncertuose skamba daugiau nei trejetą dešimtmečių.

Charizmatiškasis ansamblio įkūrėjas ir nenuilstantis lyderis A.Mustonenas, sudarinėdamas „Hortus Musicus“ programas, dažnai peržengia akademinės muzikos ribas. Jis nuolat eksperimentuoja, ieško patrauklių temų ir formų, sėkmingai praturtindamas kolektyvo pasirodymus alternatyviosios, džiazo, roko, liaudies muzikos elementais. Tikra kūryba neturi ribų.

Kerta amžių sandūras ir valstybių sienas

Ansamblio koncertai buvo šiltai sutikti daugelyje Europos šalių, Amerikoje, Japonijoje ir Izraelyje. Jo parengtos programos užfiksuotos net 30 įrašų leidinių.

„Hortus Musicus“ kūrybinę veiklą visada lydi harmonijos, grožio, meilės troškimas ir tikslas, kad skambėtų pati įvairiausia muzika. Todėl jo programos natūraliai peržengia amžių sandūras ir valstybių sienas. Seniausiais laikais ir skirtingose geografinėse platumose užgimusi muzika jaudina ir šiandienos visuomenę. Ji liudija apie amžinas tiesas ir teigia apie dvasinės kūrybos triumfą. Jos klausydami atrandame daug gražių dalykų, kurie mus sieja ir įkvepia, teigė festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ meno vadovė kompozitorė Loreta Narvilaitė.

Koncertas „Ecco la primavera. Pavasario aidai“ – balandžio 11 d. 18 val. Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). Bilietai – po 20, 30, 50 Lt.