Klaipėdos dramos teatro premjeroje – žmogiškumo pamokos iš Balkanų

Klaipėdos dramos teatras kitą savaitę publiką kviečia į paskutinę šių metų premjerą – kroatų dramaturgo Mate’s Matišićiaus vienaveiksmę dramą „Moteris be kūno“.

Spektaklį režisuoja Ramunė Kudzmanaitė, dailininkas – Marijus Jacovskis. Vaidins aktoriai Linas Lukošius, Nijolė Sabulytė, Valentina Leonavičiūtė, Rimantas Pelakauskas, Vaidotas Jočys ir Arūnas Račkauskas. Premjeriniai spektakliai bus rodomi gruodžio 6, 8 ir 14 d. 18 val. Žvejų rūmuose.

Pjesės autorius M.Matišićius (g. 1965) – vienas svarbiausių šiuolaikinių kroatų rašytojų, jo populiarumą liudija vertimai į gausybę kalbų ir Europos teatrų repertuarai. Tai konvencijų nepripažįstantis autorius – ne vieną šokiruojantis, gąsdinantis ir piktinantis, o daug kam tiesiog nepatogus. Vienoje kūrybos sferoje neišsitenkantis talentas M.Matišićius yra ir scenaristas, ir puikus džiazo gitaristas bei kompozitorius – beje, klaipėdiečių premjeroje skambės būtent jo sukurta muzika, suteikianti spektakliui ypatingo balkaniško kolorito.

M.Matišićius šiuo metu gyvena iš pjesių bei scenarijų rašymo ir muzikavimo, nors yra baigęs teisės mokslus. „13–16 metų buvau didelė roko žvaigždė Jugoslavijoje. Ilgai gyvenau gatvėje, mečiau mokyklą. O kai supratau, jog tai nėra gerai, grįžau į ją atgal ir vėliau studijavau teisę“, – pasakojo M.Matišićius.

M.Matišićiaus knygą „Pomirtinė trilogija“ šiemet Lietuvoje išleido leidykla „Aidai“. Tai dramos, pasakojančios apie gyvenimą Balkanuose po „didžiojo sprogimo“. Knygą sudaro trys pjesės – „Pirma laidojami sūnūs“, „Moteris be kūno“ bei „Niekieno sūnus“. Pagal pastarąją pjesę pastatytas to paties pavadinimo filmas.

„Knyga neatsirado iš jokios koncepcijos, o iš vienos realios istorijos. Lankiausi savo gimtajame kaime, užėjau į barą ir pamačiau jaunuolius, kurie gėrė. Paklausiau, ką jie čia veikia. Jie atsakė, jog eina į paštą, o paskui visada ateina į barą. Aš paklausiau, kodėl einate į paštą. Jie eidavo pasiimti pensijos, nors nė vienam nebuvo ir 30 metų. Pamatęs tokį pasaulio veidą, ir parašiau pirmąją šios trilogijos dramą“, – pasakojo autorius.

Pasak M.Matišićiaus, nors po tiek rašymo metų jis jau turi profesionalių gebėjimų rašyti pjeses, kuriant šią knygą to nereikėjo, nes istorija „kalba“ pati. Iš tiesų kalba – ir Lietuvos žiūrovams. Apie pasaulį, nuolat balansuojantį ant beprotybės ir prievartos slenksčio. Apie sunkų ir mirtinai pavojingą užsiėmimą – žmogiškumo išsaugojimą katastrofos akivaizdoje. Ar mums, lietuviams, tai aktualu? Juk tai atsitiko ne mums, toli nuo mūsų, kažkur Balkanuose?.. Į tai geriausiai atsako pats M.Matišićius: „Kiekviena maža tauta yra per žingsnį nuo karo.“

Spektaklio „Moteris be kūno“ režisierė R.Kudzmanaitė gimė 1966 m. Vilniuje. 1989 metais baigė TV režisūrą Lietuvos muzikos akademijoje. Nuo 1990 metų kuria dokumentinius kino ir video filmus, rašo scenarijus. Nuo 1991 m. dirba kaip teatro režisierė, stato spektaklius Lietuvos ir užsienio teatruose. Dalyvauja tarptautiniuose teatro ir kino festivaliuose, šiuolaikinės dramaturgijos akcijose. Kino filmai „Teka saulė vakaran“ (1991) ir „Aviečių laukai“ (1997) pelnė tarptautinius apdovanojimus. 2000 m. apdovanota aukščiausiu Lietuvos teatriniu apdovanojimu – „Kristoforu“ kaip jauna teatro menininkė už spektaklius „Stotis N. mieste“ pagal Wisłavos Szymborskos poeziją („Kitas krantas“), Lucieno Lamberto „Šarlotės“ (Oskaro Koršunovo teatras), Helen Verburg „Tėvai ir kiaušiniai“ (Jaunimo teatras). Taip pat yra dirbusi Lietuvos nacionalinėje televizijoje kultūros laidų bendraautore ir režisiere.  Vilniaus teatro grupės įkūrėja (2011).



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių