Klaipėdos dramos teatro premjeroje šeimininkaus C.Goldoni’o Mirandolina

Klaipėdos dramos teatras lapkričiui baigiantis publikai ruošiasi pristatyti naują pastatymą pagal klasikinę Carlo Goldoni’o (1707–1793) komediją.

Spektaklį „Mirandolina, arba Šiandien vaidiname Goldonį“ režisuoja vilnietė jaunosios kartos režisierė Gabrielė Tuminaitė. Jame vaidins Klaipėdos dramos teatro aktoriai Nelė Savičenko, Darius Meškauskas, Eglė Barauskaitė, Česlovas Judeikis, Edvardas Brazys ir kiti.

Laimėjo populiarumo dvikovą

Kadaise po skaisčiai mėlynu Venecijos dangumi gimė du vaikiūkščiai – du Carlai. Abu laimingai užaugo, o užaugę tapo komedijų rašytojais, – kaip dabar pavadintumėme, dramaturgais.

Vienas Carlas, pavarde Gozzi’s, buvo be galo orus ir rimtas aristokratas, tikrų tikriausias konservatorius. Antrasis Carlas, kurį vadino Goldoni’u, buvo tikras vėjavaikis, plevėsa ir pašaipūnas.

Galima nesunkiai nuspėti, jog abu Carlai vienas kitą ne itin mėgo. Pasitaikius nors menkiausiai progai, konservatyvusis Gozzi’s suraukęs antakius svaidydavo žaibus ir triuškindavo niekaip iš vaikiškų kelnyčių neišaugantį netašytą Goldonį, o reformatorius Goldonis laidydavo replikas apie manieringą aukštuomenės kelmą Gozzi.

Dabar jau žinome – išmėginimą laiku išlaikė abu Carlai. Jų pjesės statomos ir mėgstamos iki šiol, tačiau populiarumo dvikovą vis dėlto laimėjo antrasis Carlas, Goldoni’s. Per savo gyvenimą C.Goldoni’s parašė 267 (!) komedijas, tačiau šios dvikovos baigtį nemaža dalimi nulėmė jo viena populiariausių komedijų „Mirandolina“ (Lietuvoje žinoma ir pavadinimu „Viešbučio šeimininkė“).

Atsidavė gyvenimo meilei – teatrui

Didysis C.Goldoni’o priešas, naujovių priešininkas Gozzi’s gimė nuskurdusioje aristokratų šeimoje. Goldoni’s, kaip ir derėtų tikriems oponentams, visiškai priešingai: jo tėvai buvo turtingi, tačiau bekilmiai: tėvas gydytojas, mama aktorė (a propos, mielas žiūrove: įdėmiai sekite pjesės siužetą, gal aptiksite šį bei tą atpažįstamo). Be kita ko, Goldoni’ų giminėje dar būta ir tokio legendinio senelio – kuris taip mėgo teatrą (o ypač aktores), kad išleido šios rūšies savišvietai beveik visą savo kapitalą.

Pats C.Goldoni’s pasirodė niekuo neprastesnis už savo ekscentriškąjį senelį. Tėvai, susirūpinę savosios atžalos išsilavinimu, išsiuntė Carlą mokytis į jėzuitų kolegiją, tačiau griežtas auklėjimas ne ką tepadėjo: pasitaikius pirmai progai, Carlas paspruko nuo mokslų su keliaujančia aktorių trupe. Vėliau Pavijoje C.Goldoni’s studijavo teisę, bet buvo pašalintas iš studentų už eiles apie nenusakomą Pavijos merginų bjaurumą. Dar vėliau, iki pat savojo 40-mečio, C.Goldoni‘s Venecijoje priešokiais mėgino dirbti advokatu, kartu rašė ir pjeses. Tačiau tikroji aistra visuomet nugali – galų gale jis metė advokatūrą ir atsidavė teatrui, savo viso gyvenimo meilei.

Veiksmas sukasi aplink moterį

Komedijos „Mirandolina“ siužetas neįmantrus, tačiau kupinas gyvenimiškų detalių, taiklių pastebėjimų ir spalvingų personažų.

Viešbučio šeimininkė (Lietuvoje šis titulas netikėtai įgyja ir papildomų konotacijų...) Mirandolina, atmesdama savo svečių – pagyrūniškojo skurdžiaus markizo Forlipopolio ir turtingo grafo Albafioritos – meilikavimą, sužavi kavalierių Ripafratą. Tačiau staiga jis prisipažįsta nepasitikintis moterimis – mat niekada nebuvo patyręs tikros meilės ir baisiausiai bijo prarasti viengungio laisvę... Vargšas Ripafratas kuo rimčiausiai įsitikinęs, kad gali be didelio vargo atsispirti meilės pagundoms ir moteriškam žavesiui, pakilti aukščiau už prigimtį. Mirandolina ne juokais pasipiktina ir imasi veikti...

Visas pjesės veiksmas sukasi aplink vieną gudrią moterį – gal ne tiek gudrią, kiek... Na, juk žinote tas moteris – joms pati motina gamta pašnibžda į ausį, kaip pasielgti, kol vyrai suraukę kaktas įtemptai mąsto. Smegenys daug lėtesnis instrumentas už instinktus – tad vyrams post factum belieka dūsauti, skėsčioti rankomis ar besiskutant vonioje niūniuoti po nosimi: „Mirandolina, Mirandolete...“

Kaip pranešė Klaipėdos dramos teatras, naujojo spektaklio „Mirandolina, arba Šiandien vaidiname Goldonį“ premjera numatyta lapkričio 20 ir 27 d. 18 val. uostamiesčio Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70).