Klaipėdos dramos teatras su žiūrovais gvildens moteriškumo temą

Sausio pabaigoje Klaipėdos dramos teatras į sceną išleis premjerą, publikai suteiksiančią progą darsyk apsvarstyti moteriškumo temą.

Aktualu ir Lietuvai

Vienos žymiausių XX a. pabaigos britų dramaturgių Caryl Churchill pjesę „Top Girls / Neprilygstamosios“ Klaipėdos dramos teatre stato režisierius Gytis Padegimas (nuotraukoje), pasitelkęs dažnus savo darbų partnerius – dailininkę Birutę Ukrinaitę, kompozitorių Gintarą Kizevičių ir choreografę Agniją Šeiko.

Dviejų dalių dramoje šįsyk vaidmenis kuria vien moterys – aktorės Alina Mikitavičiūtė, Jūratė Jankauskaitė, Regina Šaltenytė, Jolanta Puodėnaitė, Renata Idzelytė, Eglė Barauskaitė, Eglė Jackaitė ir Simona Šakinytė.

Pirmieji premjeriniai spektakliai žiūrovus sukvies sausio 25 ir 26 d. uostamiesčio Žvejų rūmuose.

G.Padegimo žodžiais, C.Churchill pjesė „Top Girls“, parašyta 1982 m. ir patekusi į 100 geriausių tūkstantmečio pjesių sąrašą, šiuo metu labai aktuali Lietuvai. Joje svarstoma, kiek atranda ir kiek praranda moteris, darydama karjerą. „Klausimas – moteris, norinti būti kaip vyras, ar nepraranda žmogiškumo? Ne moteriškumo, o būtent žmogiškumo, – pabrėžė režisierius. – Neretai už karjerą ji sumoka labai brangiai. Ar visada tai verta?..“

Šuoliuos per laikmečius

G.Padegimo teigimu, spektaklis bus ne vienadieniškai aktualus, jame – daug gilesnis gyvenimo pjūvis.

Jau pati „Top Girls“ struktūra gana neįprasta – tai visiškai atskiri epizodai, kuriuose kartojasi tik vienas personažas, o laiko ir tikrovės procesai tarsi atgręžti atgal – pjesė prasideda nuo sąlyginio, fantastinio lygmens, sudaryto iš daugialypių praeities klodų, vėliau ji šokteli į šių laikų tikrovę, aplenkdama finalinius įvykius, galiausiai grąžinančius mus į realios sekos pradžią, kurios rezultatus jau žinome. Tokia atbulinė eiga permaino vyksmo perspektyvą ir jo prasminę sandarą, sukurdama netikėtų sąskambių polifoniją.

Todėl režisierius įsitikinęs, kad ir edukaciniu požiūriu publika turės naudos – tarkime, sužinos keisčiausių dalykų apie Japoniją, kai kurias istorines asmenybes. Tarp jų – IX a. Popiežius Joana, dėl kurios egzistavimo daugelį šimtmečių netyla ginčas; Isabella Bird, ligota, nepalaužiamos valios britė, gyvenusi karalienės Viktorijos laikais, kuri, kai jai suėjo 40, leidosi keliauti po pasaulį ir darė tai tris dešimtmečius, nepaisydama ją kamavusių baisių negalavimų; ponia  Nidzio, garsi XIII a. Japonijos imperatoriaus sugulovė, vėliau tapusi budistų vienuole ir pėsčia klajojusi po visą šalį; Nykioji Greta iš Breigelio paveikslo, kuriame ji, apsitaisiusi šarvais bei prikyšte, veda piktą minią į mūšį su pragaro velniais; ir galiausiai Kantrioji Griselda, Chaucerio „Kenterberio pasakojimų“ personažas, žmonos paklusnumo idealas.

Kuria po kelis vaidmenis

„Taip, dabar moteris išsilaisvino, ji lygi vyrui, bet kitokia. To niekas nepakeis. O kai vyras su moterimi keičiasi vietomis, siekia užimti vienas kito poziciją, pasaulis eina velniop“, – mano naujojo Klaipėdos dramos teatro pastatymo režisierius.

Anot jo, žiūrovams turėtų būti įdomu ir todėl, kad pjesė – su detektyvo elementais, be to,  aštuonios aktorės kuria po du tris vaidmenis. Spektaklio metu joms teks greitai persirengti, pakeisti amplua, veiksmui šuoliuojant iš vienos epochos į kitą.

„Man buvo sudėtingi tie perėjimai“, – prisipažino spektaklio scenovaizdžio ir veikėjų kostiumų kūrėja B.Ukrinaitė.

„Kompozitorius G.Kizevičius labai aiškiai tas epochas pažymėjo savo muzika“, – tvirtino G.Padegimas.

„Spektaklyje – visa amžių kaitos paletė, kartais pasigirsta šiuolaikiniai ritmai. Siekiau, kad ta muzika būtų aktoriams kaip jų dešinioji ranka. Ji turi padėti kurti charakterius, spektaklio atmosferą“, – dėstė kompozitorius.

„Esu įsitikinęs, kad moters siela turtingesnė už vyro, ir man pavyksta rasti pjesių, kur tai atsiskleidžia, – kalbėjo G. Padegimas. – Ir ne žvaigždė iš pirmo žvilgsnio daro stebuklus mene. Šiame spektaklyje vaidins skirtingų kartų aktorės – labai įdomūs jų požiūriai į tas pačias problemas, vertinga asmeninė gyvenimo patirtis, kurią norėčiau, kad jos pasitelktų kurdamos savo vaidmenis. Vis dėlto teatras nepateiks atsakymo. Kviečiame pamąstyti.“

Čia statyti – lengviausia

G.Padegimo žodžiais, pjesės moterims nesimėto. Šią pjesę „atradęs“ ir ne kitam, o Klaipėdos dramos teatrui pasiūlęs G.Padegimas tvirtino, kad čia statyti jam yra lengviausia. Nuo 1977-ųjų, per 35 metus, tai jau septintasis jo spektaklis šiame teatre.

R.Everetto „Demonus“ praėjusių metų gegužę Klaipėdos dramos teatre pastatęs G.Padegimas apgailestavo tik dėl vieno – kad nuo tol spektaklis parodytas vos penkis kartus. Ir Klaipėdos dramos teatro meno vadovas P.Gaidys guodėsi, kad spektaklių yra, statomi vis nauji, bet nėra kur jų rodyti dažniau – Žvejų rūmai turi ir kitų renginių, o teatro pastatas vis dar rekonstruojamas...

„Įvairiais periodais įsiterpiu į Povilo Gaidžio 50 metų vadovavimą šio teatro menui. Bet kokiomis sąlygomis man gera čia dirbti, visi esam draugai“, – šypsojosi kaunietis režisierius, be to, nebe pirmi metai dėstytojaujantis Klaipėdos universitete, skaitęs paskaitas ir daugeliui P.Gaidžio studentų, dabartinių šio teatro ir savo naujojo spektaklio aktorių.

„Tas aktores pažįstu labai gerai. Jos ir anksčiau vaidino įvairiuose mano spektakliuose. Šiame vėlgi bus dvi vaidmenų sudėtys – ir čia esu ištikimas sau, labai vertinu komandą, tuos pačius aktorius, – pasakojo G.Padegimas. – Mėgstu spektaklius, bylojančius pustoniais, niuansuotus. Moterys tai gali, jos žmogiškesnės. O kovodamos už lygias teises su vyrais, jos tampa vyriškomis. Bent jau man tai nepatinka. O jums?..“



Komentarai 0 Rašyti komentarą
Skaityti visus komentarus
Tavo komentaras

Komentuoti

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių