Klaipėdos dramos teatras sezoną pradės J.Vaitkaus režisuota premjera

Klaipėdos dramos teatras naują sezoną trečiadienį pradės premjeriniu spektakliu „Mums viskas gerai“.

Visi tilps scenoje

Klaipėdos dramos teatras trečiadienį ir ketvirtadienį 18 val. kviečia žiūrovus į uostamiesčio Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70) vyksiančią premjerą.

Lenkų jaunosios kartos dramaturgės Dorotos Masłowskos pjesę „Mums viskas gerai“ pastatė režisierius Jonas Vaitkus (nuotraukoje), spektakliui scenografiją sukūrė Artūras Šimonis, muziką – Gintaras Kizevičius.

Naujajame spektaklyje vaidins aktoriai Sigutė Gaudušytė, Eglė Jackaitė, Regina Šaltenytė, Jūratė Jankauskaitė, Igoris Reklaitis, Edvardas Brazys, Renata Idzelytė, Donatas Švirėnas, Darius Meškauskas, Eglė Barauskaitė, Alina Mikitavičiūtė, Lina Krušnaitė, Simona Šakinytė, Toma Gailiutė.

"Ši pjesė reikalauja ypač glaudaus kontakto su publika, – teigė režisierius. – Todėl viską darome scenoje, ir publika bus čia. Norėjosi kito rakurso, įdomesnio susidūrimo su žiūrovais.“

Toji erdvė, kur Žvejų rūmų didžioji salė, bus uždengta ir taps spektaklio fonu, jo scenovaizdžio dalimi, joje taip pat vyks veiksmas, intrigavo naujo spektaklio kūrėjai.

Jaunosios kartos talentas

Pjesės autorė 1983-iaisiais gimusi D.Masłowska laikoma didžiausiu jaunosios kartos talentu lenkų literatūroje.

Pirmąjį romaną „Lenkų ir rusų karas po baltai raudona vėliava“ D.Masłowska parašė būdama vos 18-os, o 2006-aisiais ji, nukonkuravusi tokio rango autorius kaip Wisława Szymborska, Ewa Lipska, Adamas Zagajewskis, už romaną „Karalienės povas“ gavo prestižiškiausią lenkų literatūros apdovanojimą „Nike“.

Tapti dramaturge nebuvo D.Masłowskos svajonė. Parašyti pjesę „Mums viskas gerai“  ją įkalbėjo „Rozmaitości“ teatro vadovas ir vienas garsiausių šiuolaikinių lenkų režisierių Grzegorzas Jarzyna, vėliau pats ėmęsis šią pjesę režisuoti ir pastatęs ją Berlyne.

Belaukiant stebuklo

Pjesėje „Mums viskas gerai“ su postpankiška ironija kalbama apie šiuolaikinę visuomenę, nutrūkusius žmonių tarpusavio ryšius, abejingumą, niveliaciją.

Pjesės peizažas – šiuolaikinė Lenkija, iki skausmo primenanti ir mūsų dienų Lietuvą ar bet kurią kitą posovietinę šalį.

Trijų kartų atstovės – nesusikalbančios, viena kitos užguitos ir užgautos – gyvena viename bute, tačiau jų nebesieja nei esami kraujo ryšiai, nei geografija. Dramos personažai vienas kito nebegirdi ir net nebando kalbėtis ar įsiklausyti. Iš tiesų jie net negyvena, o tiesiog būna, laukdami beketiško stebuklo, kuris neateis. Laukdami tikrojo gyvenimo – gyvenimo be baimės, be pažeminimo, su savigarba ir orumu. Be amžinojo „o Vakaruose tai jau, o pas mus vis ne“ ir be tylaus siaubo suvokus, jog tavo gyvenime niekas nepasikeis.

Kas belieka? Nuolatinė koma, pertraukiama panikos priepuolių.

Mums ir apie mus

Savo romane „Ponas Cevdetas ir jo sūnūs“ Orhanas Pamukas rašo: „Kiekvieną rytą atsiverčiu laikraštį su viltimi, kad kas nors iš pagrindų pakeis mano gyvenimą. Kad galbūt prasidės pasaulinis karas ar nutiks dar kažkas sukrečiančio. Tiksliau, iš tiesų aš nenoriu karo. Noriu kažko, kas apverstų mano gyvenimą, nes aš pats savo jėgomis to nepajėgiu. Aš pats neįsivaizduoju, kaip turėtų tai atrodyti, bet viena žinau tiksliau, būtent, kad gyvenimas, kurį šiuo metu gyvenu čia namuose ir firmoje, yra garbingam žmogui neorus, ištižęs, varganas, pasigailėtinas, baisus.” Atpažįstama jausena, kurią aidu atkartoja ir jaunoji D.Masłowska.

Ji atvirai klausia – kas slypi už žvilgančio fasado, ar visas tas prašmatnumas kartais nėra vien  tik neonu švytintys muilo burbulai? Kas mes tokie? Kodėl jaučiamės ir persisotinę, ir mirtinai išbadėję vienu metu? Kodėl mums šitaip nesibūna, ir kur ieškoti atspirties taško globaliame surogatų pasaulyje?

Akivaizdu, jog  „Mums viskas gerai“ – pjesė anaiptol ne tik apie šiuolaikinę Lenkiją. Ji – mums ir apie mus, įsitikinęs kūrinį į lietuvių kalbą išvertęs rašytojas Gintaras Grajauskas.

„Norisi spektaklyje atskleisti, kaip žmogus begyvendamas apauga abejingumo, daiktiškumo luoba, kad jis negirdi ir nenori girdėti daugelio dalykų... Kaip pas mus virš žmogiškųjų vertybių iškyla nauda, grobuoniškumas. Jei publika išgirs, spektaklis bus apie tai, kad vertybė ne tame, ką matome kasdienėje mūsų aplinkoje, ji daug giliau... Čia visi kartu – ir aktoriai, ir publika – drauge pasvarstys apie vertybes ir kompromisus“, – sakė spektaklio režisierius J.Vaitkus.