Klaipėdos dramos teatras baigiantis sausiui gastroliuos Vilniuje

Kitą savaitę Klaipėdos dramos teatras svečiuosis Vilniuje. Trečiadienį ir ketvirtadienį Nacionaliniame dramos teatre klaipėdiečiai parodys du spektaklius.

Į sostinę Klaipėdos dramos teatras pirmąsyk nuveš pernai režisieriaus Arvydo Lebeliūno pastatytą Neilo Simono komediją „Saugokite Florą“ ir savo premjerinį spektaklį – Gintaro Varno režisuotą Augusto Strindbergo „Šmėklų sonatą“.

Kaip pasakojo Klaipėdos dramos teatro literatūrinės dalies vedėjas rašytojas Gintaras Grajauskas, pjesė „Saugokite Florą“ turi ilgą, kelis dešimtmečius trunkančią savo gimimo priešistorę: „Jos pradžių pradžia reikėtų laikyti N.Simono pjesę „Keista pora“ („The Odd Couple“), 1965 m. pastatytą Brodvėjuje. Pjesės siužetas gimė, Simonui stebint vieną ne itin linksmą legendinio amerikiečių režisieriaus bei aktoriaus Melo Brookso gyvenimo etapą – kai šis, ką tik išsiskyręs su savo pirmąja žmona, keletui mėnesių apsigyveno pas savo bičiulį rašytoją. Apsigyveno, žinoma, lydimas įprastų tokio periodo palydovų – visokio plauko neurozių, pereinančių į paranoją, chroniškos nemigos ir kitokių smagumynų. Istorija apie du nelaimingus žmones, aplinkybių priverstus gyventi po vienu stogu ir iki beprotybės erzinančius vienas kitą, tapo pagrindu žmogiškajai komedijai.

Paakintas pjesės sėkmės ir, labai tikėtina, prodiuserių, 1985 m. N.Simonas parašė ir antrąjį pjesės variantą – „Keista pora: moteriškoji versija“, (būtent šią versiją ir adaptavo, pritaikydamas mūsų dienoms, vertėjas bei dramaturgas Dmitrijus Ostrovskis), į tą pačią situaciją įmurkdydamas jau nebe vyrus, o porelę moterų. Šis N.Simono ėjimas buvo ne mažiau sėkmingas už pirmąjį, vyriškąjį variantą, o tobulai nepriekaištingos namų šeimininkės Floros personažas tapo tiesiog amerikietiškojo folkloro dalimi. N.Simonas pjesėje akivaizdžiai demonstruoja, jog moteriškumas iš tiesų nenugalimas kaip pati gamta; ir kad nuo tobulo moteriškumo iki tobulos maniakės – tik vienas žingsnis... Pasitelkus truputėlį fantazijos, galima nesunkiai įsivaizduoti, kaip Anapus niūriai šiepiasi didysis genijus - ir didysis moterų nekentėjas A.Strindbergas... Juokai juokais, bet nuo tokio žudančio vitališkumo tegali išgelbėti vienintelis priešnuodis – paties N.Simono vertas humoro jausmas“.

Pagrindinius vaidmenis spektaklyje „Saugokite Florą“ sukūrė Klaipėdos dramos teatro „žvaigždžių duetas“ – Nelė Savičenko ir Regina Šaltenytė (nuotraukoje); taip pat vaidina Sigutė Gaudušytė, Renata Idzelytė, Toma Gailiutė, Rimantas Pelakauskas, Edvardas Brazys, Vaidas Jočys ir Igoris Reklaitis.

Pristatydamas „kitą gastrolinį spektaklį – A.Strindbergo „Šmėklų sonatą“, G.Grajauskas pabrėžė, kad švedų rašytojas bei dramaturgas A,Strindbergas – vienas svarbiausių šiuolaikinio teatro pradininkų, neįtikėtinai spalvinga ir įvairiapusiška asmenybė, dėl savo interesų lauko platumo neretai lyginamas su Gėte: „A.Strindbergas ne tik kūrė romanus bei dramas. Jis studijavo kinų kalbą, rašė orientalistikos, lingvistikos, etnografijos, istorijos, biologijos, astronomijos, astrofizikos, matematikos mokslinius darbus. A.Strindbergo gyvenimas toks daugialypis ir sodrus, toks prieštaringas ir intensyvus, jog sunkiai apibūdinamas. Panašu, kad jis domėjosi vos ne viskuo, kas anuometinėje visuomenėje buvo nauja ir neįprasta: nuo socializmo iki budizmo, nuo Nyčės, su kuriuo asmeniškai susirašinėjo, iki mistiko Svedenborgo, nuo chemijos iki okultizmo, nuo natūralizmo iki siurrealizmo, kurio vienu pradininkų jis pelnytai ir laikomas. Atskira tema būtų jo santykiai su moterimis: gyvenimo pabaigoje pagarsėjęs kaip aršus moterų nekentėjas, A.Strindbergas, triskart vedęs ir triskart išsiskyręs, regis, turėjo tai neapykantai labai apčiuopiamą pagrindą... Apskritai Strindbergo gyvenimas buvo ne rožėmis klotas – jam teko patirti ir tikrą skurdą, ir pažeminimus, ir giliausią depresiją. Tačiau, ko gero, svarbiausia ir gražiausia, ką gali nuveikti žmogus šiame pasaulyje – garbingai išlaikyti bet kurį likimo siųstą išbandymą ir niekada nepamiršti, jog, cituojant paties A.Strindbergo parašytus žodžius iš jo dramos „Mirties šokis“, – „ir iš purvo gali išaugti gėlės“.

Pjesę „Šmėklų sonata“ A.Strindbergas parašė 1907 m. – šviesiausiu ir kūrybingiausiu savo gyvenimo laiku. Tais pačiais metais išsipildė jo sena svajonė apie eksperimentinį teatrą – Stokholme įsikūrė „Intymusis teatras“, kuriame buvo statomos vien A.Strindbergo pjesės. „Šmėklų sonata“ ir yra viena iš penkių vadinamųjų kamerinių pjesių, parašyta „Intymiajam teatrui“.

„Šmėklų sonata“ – savotiškas viso A.Strindbergo gyvenimo apibendrinimas, reziumė. Ją rašydamas jis domėjosi budizmo filosofija, tad ir pjesės tematika artima budizmui – iliuzijos ir jų praradimas, gyvenimiškoji išmintis, ateinanti kartu su metų našta, troškimų – kančios priežasties ir šaltinio – kontempliavimas. Pjesėje, sklidinoje A.Strindbergo mėgstamos sapno poetikos, budizmo skaidrumas susipynė su šiaurietišku rūstumu, siurrealizmas – su būties prasmės paieškomis. Kartu A.Strindbergas išliko sau ištikimas – jis ir čia negailestingai tarsi chirurgo skalpeliu preparuoja žmonių gyvenimą, parodydamas, jog toji iliuzinė ir efemeriška laimė, kuria mėgaujamės, tėra maloni saviapgaulė, nuolat persmelkta slaptos neišvengiamo žlugimo nuojautos. Viskas tėra Majos pinklės – mes sapnuojame, o gal net ir patys esame milžiniško, šiurpaus savo kosminiu didybe, nesibaigiančio sapno herojai“.

„Šmėklų sonatoje“ vaidina aktoriai Vytautas Paukštė, Linas Lukošius, Donatas Švirėnas, Renata Idzelytė, Valentina Leonavičiūtė, Regina Arbačiauskaitė, Rimantas Nedzveckas, Nelė Savičenko, Regina Šaltenytė, Igoris Reklaitis, Simona Šakinytė, Kazimieras Žvinklys, Edvardas Brazys, Rimantas Pelakauskas, Jūratė Jankauskaitė.

Vilniuje, Nacionaliniame dramos teatre (Gedimino pr. 4), sausio 25 d. 18.30 val.  klaipėdiečiai parodys N.Simono „Saugokite Florą“, o sausio 26 d. tuo pačiu laiku – A.Strindbergo „Šmėklų sonatą“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

mačius

mačius portretas
Pjesė "Šmėklų sonata" gal ir gera, tačiau apie spektaklį to nepasakyčiau.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vilniuje skautai švenčia Jurgines
    Vilniuje skautai švenčia Jurgines

    Šeštadienį eitynėmis sostinės Gedimino prospektu Lietuvos skautai paskelbė vasaros sezono atidarymą. Tradiciniu tapęs ir kasmet skirtinguose Lietuvos miestuose vykstantis renginys šįmet vyksta Vilniuje. ...

  • Mirė kultūrologas P. Kimbrys
    Mirė kultūrologas P. Kimbrys

    Šeštadienio naktį mirė vertėjas, kultūrologas, pirmasis žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ vyriausiasis redaktorius Petras Kimbrys. ...

  • Skirtingos kartos, tapybos trauka ta pati
    Skirtingos kartos, tapybos trauka ta pati

    Povaizdis – tai kurį laiką akyse išliekantis regėto daikto antrinis vaizdas. Arba per vaizdą iš apačios persišviečiantis kitas vaizdas. Arba dialogo metu susiformuojantis povaizdis vystomos temos atžvilgiu. Kiekvieno dialogo d...

  • Kitame tilto gale – džiazuojantis tarpukario Kaunas
    Kitame tilto gale – džiazuojantis tarpukario Kaunas

    A. ir P.Galaunių namai vėl atvėrė duris tarpukario gerbėjams. Čia veikianti paroda "Kasdienybės geometrija. Art Deco Kauno interjeruose" dėl renovacijos kurį laiką buvo uždaryta. Atsinaujinę tarpukario dvasia alsuojantys namai kviečia pr...

    1
  • Parodoje – amžinasis esamasis laikas
    Parodoje – amžinasis esamasis laikas

    Senieji hermeneutikos meistrai teigdavo, kad skaityti rimtą tekstą būtina dviem etapais. Pirmą kartą skaitytojas suvokia tekstą estetiškai, tada mes kažką jusliškai pamatome ir suprantame, o antrojo skaitymo metu – jau interpretuoja...

    2
  • Šimtmečio asmenybių mozaika: visuomeniški mokslininkai
    Šimtmečio asmenybių mozaika: visuomeniški mokslininkai

    "Santaka" tęsia pažintį su Lietuvos valstybės kūrėjais, gamtos, technikos, ekonomikos mokslų ir verslo pirmeiviais, šiose veiklos srityse Kaunui labiausiai nusipelniusius žmones, pristatomus Kauno apskrities viešosios biblioteko...

  • Likimas parinko gyventi Lietuvoje
    Likimas parinko gyventi Lietuvoje

    Kažin ar esame padoriai laimingi gyvendami istorinio virsmo laikmečiu? Man atrodo, kad tas virsmas vis dar tęsiasi, neduokdie, jei įstrigtume ilgam. ...

    2
  • Mirė poetas, prozininkas, vertėjas M. Karčiauskas
    Mirė poetas, prozininkas, vertėjas M. Karčiauskas

    Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad eidamas 80-uosius netus balandžio 20-ąją mirė Lietuvos rašytojų sąjungos narys, poetas, prozininkas ir vertėjas Mykolas Karčiauskas. ...

  • Islandų paauglys autistas pastatė iš „Lego“ kaladėlių 8 m ilgio „Titaniko“ modelį
    Islandų paauglys autistas pastatė iš „Lego“ kaladėlių 8 m ilgio „Titaniko“ modelį

    Vienas islandų paauglys autistas iš 56 tūkst. „Lego“ kaladėlių pastatė 8 m ilgio legendinio laivo „Titanikas“ (Titanic) modelį, kuris nuo šiol bus demonstruojamas viename JAV muziejuje. ...

  • Vokietijoje teatrui leista kviesti žiūrovus ateiti į spektaklį pasipuošus svastika
    Vokietijoje teatrui leista kviesti žiūrovus ateiti į spektaklį pasipuošus svastika

    Vokietijos prokurorai trečiadienį leido rodyti satyrinį spektaklį, pavadintą pagal nacių diktatoriaus Adolfo Hitlerio politinį manifestą „Mein Kampf“ (Mano kova), kurio žiūrovams žadamas nemokamas įėjimas, jei jie ateis vilkėdami drab...

Daugiau straipsnių