Klaipėdoje – lietuvių ir prancūzų meno paroda apie prestižą

Penktadienį Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC) prasidės lietuvių ir prancūzų šiuolaikinio meno projektas „Prestižas: šių dienų fantasmagorija“.

Vieno žodžio reikšmės

Parodoje bus eksponuojami Prancūzijos menininkų Wilfrido Almendros, Pierro Bismutho, Danielio Bureno ir Claire Fontaine meno kūriniai. Lietuvai atstovauja Kristina Inčiūraitė, Žilvinas Kempinas, Juozas Laivys, Jonas Mekas, Deimantas Narkevičius, Šarūnas Sauka, Svajonė ir Paulius Stanikai. Projekto kuratoriai – Julija Čistiakova (FR), Ignas Kazakevičius ir Vidas Poškus (LT).

Dalyvauti parodos pristatyme į Klaipėdą atvyko pasaulinio garso prancūzų filosofas ir kuratorius, Paryžiaus meno akademijos direktorius Nicolas Bourriaud. Taip pat laukiamas ir Lietuvos kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Dažnai kalbame apie prestižą kaip apie aukštą padėtį visuomenėje, reputaciją, pagarbą ar pasigerėjimą, kuris pagrįstas aukštais pasiekimais. Tačiau taip pat dažnai pamirštame kitas dvi reikšmes, kurias turi šis žodis: 1) ekonomikos moksle ir finansų teorijoje prestižu apibūdinama suma, kuria pirkėjo sumokėta kaina viršija įsigytos kitos įmonės grynojo turto dalies vertę ir iš kurios pirkėjas tikisi gauti ekonominės naudos ateityje; 2) šio žodžio šaknys siekia XVII a. ir iš pradžių terminas buvo naudojamas apibūdinant cirko triukus ir fokusus.

Tyrinėja visas prasmes

Kuratorių teigimu, parodos tikslas – ištirti santykį tarp visų šių žodžio „prestižas” prasmių, taip pat pabandyti atsakyti į klausimą, ar ši sąvoka egzistuoja iš tikrųjų, ar tai yra tik įvaizdis, kurį skatina visuomeniniai ir ekonominiai procesai.

Pristatomi darbai tiria skirtingus požiūrius į prestižo augimą ar praradimą – nuo ironizavimo ir sarkazmo iki grožio nykimo ir svajonių apie šlovę. Ar finansinė galia yra vienas iš prestižo įgijimo metodų? Ar kapitalo ir privilegijų kaupimas gali tapti pirmine meno intervencija į socialinę realybę, taip paversdamas meną „prestižiniu“?..

Prestižą galima suvokti ir remiantis to paties pavadinimo rašytojo Christopherio Priesto romano bei pagal jį filmą sukūrusio Christopherio Nolano suteiktomis (savo ruožtu padiktuotomis šou magijos principų) versijomis. Pagal jas prestižu apibrėžiamas trečiasis, galutinis iliuzionisto atliekamas veiksmas, kurio metu sudėliojami visi taškai ant „i“, o suglumusi auditorija spėlioja, kaip tai vis dėlto atsitiko. Du pagrindiniai romano herojai varžosi dėl geriausio „prestižo“ ir pirmenybės fokusų pasaulyje.

Anot I.Kazakevičiaus, tą patį mes galime pasakyti apie šiuolaikinio meno pasaulį, kur menininkai, miestai, bienalės, meno mugės varžosi tarpusavy dėl įdomiausio meno kūrinio / įvykio „gamybos“ ir šio neapčiuopiamo prestižo įgijimo. Betgi jis yra tik mūsų laikų socialinė fantasmagorija.

Projekto kuratoriai jau parengė savo įžvalgas prestižo tema. Jos bus publikuojamos kataloge drauge su abiejų kraštų menininkų darbais. Katalogas bus pristatytas per vernisažą KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) rugsėjo 28 d. 18 val. Paroda veiks iki lapkričio 25-osios.

Rodys J.Meko filmus

Parodos temai antrins keturios Jono Meko filmų peržiūros, KKKC Parodų rūmuose rengiamos spalį, bendradarbiaujant su J.Meko vizualiųjų menų centru.

J.Mekas (g. 1922) – lietuvių filmų kūrėjas, menininkas ir kuratorius, dažnai vadinamas amerikietiškojo avangardo kino krikštatėviu, gyvena ir kuria Niujorke, JAV. Jis buvo daugybės žurnalų redaktorius, parašė poezijos, prozos bei pasakų knygų. Šiemet gruodį J.Mekui sukaks 90 metų.

Pirmoji peržiūra spalio 3-iąją nukels į „Marso“ barą, buvusį Niujorke. „Filme apie mano „Marso“ barą“ (2011 m.) nesistengiama perteikti visko apie minimą barą, norima supažindinti su vieta. Tai J.Meko asmeninė istorija apie „Marsą“, kur žmonės, anot jo, ateidavo ne „prisiliuobti“, jie lankydavosi dėl atmosferos. Ten kiekvienas jausdavosi tarsi šeimoje, pamiršdavo kasdienius rūpesčius. Baras buvo uždarytas besikeičiant miesto situacijai, mažas erdves keitė didelės... Prieš seansą savo įžvalgomis apie parodą ir filmą dalysis žurnalistas, publicistas, socialinis kritikas Paulius Kliševičius.

Spalio 17-ąją bus galima pamatyti J.Meko filmą „Užrašai apie amerikiečių kino režisierių darbe (Martin Scorsese)“ (2007 m.), spalio 24-ąją – „Filmą apie mano Paryžių“ (2011 m.), spalio 31-ąją – „Laišką iš Grynpointo“ (2004 m.). Filmai – anglų kalba, bus rodomi nemokamai nuo 18 val.

Nuotraukoje – Ž.Kempino instaliacija „Fontanas“ (magnetinės juostos, ventiliatorius). 2011. Ø 3 m.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Į Pivašiūnus grįžta restauruotas Švč. Mergelės Marijos paveikslas
    Į Pivašiūnus grįžta restauruotas Švč. Mergelės Marijos paveikslas

    Po daugiau nei metus trukusios restauracijos į Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos bažnyčią Pivašiūnuose grįžta altorinis paveikslas „Švč. Mergelė Marija, Nuliūdusiųjų Paguoda (Pivašiūnų Šv...

  • Metų vertėjo krėslas – S. Repečkai
    Metų vertėjo krėslas – S. Repečkai

    Metų vertėjo krėslas šiemet bus įteiktas vertėjui Sauliui Repečkai, pranešė Kultūros ministerija. ...

  • Jaunimo literatūra: tarp sekimo ir originalumo
    Jaunimo literatūra: tarp sekimo ir originalumo

    Literatūros kritikas dr. Ramūnas Čičelis LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ pristato dviejų jaunų rašytojų kūrinius – Benjamino Leberto romaną „Pelikanų skrydis“ ir Lauros Varslauskaitės „Mano didelis ma...

  • Vilniaus knygų mugėje – susitikimai su fotomenininkais
    Vilniaus knygų mugėje – susitikimai su fotomenininkais

    Vasario 23-26 dienomis „Litexpo“ parodų rūmuose vyks gausia renginių programa pasižyminti 18–oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Jau kelintus metus iš eilės mugėje dalyvaujančios Lietuvos fotomenininkų sąjungos stendas (5....

  • Kas Lietuvoje vis dar skaito knygas?
    Kas Lietuvoje vis dar skaito knygas?

    Didėjantys emigracijos mastai – kone opiausia šių dienų Lietuvos problema. Padėties nei kiek negerina ir prasti gimstamumo bei mirtingumo rodikliai. Tai prastos žinios ne tik lietuvių tautos išlikimui, bet ir knygų skaitymo situacija...

    3
  • Parodos lankytojai gali pajusti nesvarumo būseną
    Parodos lankytojai gali pajusti nesvarumo būseną

    Nacionalinėje dailės galerijoje veikia neįprasta paroda, kurioje eksponuojami ir meno kūriniai, ir mokslo tyrimai. Viename interaktyvių darbų lankytojai gali pajusti nesvarumo būseną. ...

  • Du šimtai sekmadienių atlaiduose
    Du šimtai sekmadienių atlaiduose

    Apsivilkęs kaimiečio drabužiais, palikęs dar miegančius vaikus ir žmoną, fotografas Romualdas Požerskis daugiau nei ketvirtį amžiaus važiuodavo į atlaidus. Tikinčiuosius ten vedė troškimas išlyginti nuodėmės paliktus randus. Kas v...

    1
  • Dailyraščio konkurso finale – moksleivė iš Dublino
    Dailyraščio konkurso finale – moksleivė iš Dublino

    Komisija išrinko 35 dailyraščius, kurių autoriai kovo 1 d. susirungs 7-ojo nacionalinio Vinco Kudirkos dailyraščio konkurso „Rašom!“ finale. Šiemet Lietuvos mokslų akademijoje vyksiantis finalas išsiski...

  • Italijoje pavogtą baroko šedevrą rado Maroke
    Italijoje pavogtą baroko šedevrą rado Maroke

    Italijoje pavogtas vieno baroko menininko tapybos šedevras, vertinamas iki 6 mln. eurų, buvo surastas Maroke, penktadienį pranešė Italijos meno policija. ...

    1
  • Nacių pagrobtas paveikslas grąžintas savininkams
    Nacių pagrobtas paveikslas grąžintas savininkams

    Žydų kilmės meno kolekcininkė Hedwiga Ullmann buvo priversta parduoti vokiečių dailininko Hanso Thomoso litografiją „Pavasaris kalnuose“, kai bijodama nacių persekiojimo 1938 m. išvyko iš šalies. Iki šiol paveiks...

Daugiau straipsnių