Klaipėdiečiai šoka flamenką

Klaipėdos muzikinio teatro balerina Beata Molytė-Kulikauskienė ir šokėjų trupė sekmadienį žiūrovams pristatys naują programą „Flamenko improvizacijos“.

Prireikė daug kantrybės

Uostamiesčio Muzikiniame teatre tebevyksta kūrybinių kolektyvų mokymai. Tuo šis teatro sezonas yra išskirtinis. Laimėtas socialinis ES lėšomis finansuojamas projektas sudarė sąlygas tobulėti teatro solistams, chorui, orkestrui, baletui. Būtent baleto šokėjai sekmadienį žiūrovams pristatys naują flamenko programą, kurią parengė kolegas šio šokio mokiusi viena žymiausių teatro šokėjų B.Molytė-Kulikauskienė.

Dar vaikystėje susižavėjusi televizoriaus ekrane matytomis flamenko šokėjomis, jų puošniais apdarais, kūno plastika, ritmu, kraują kaitinančia muzika, Beata atkakliai siekė pati to išmokti. „Reikėjo daug dirbti. Ieškojau metodinės medžiagos, dalyvavau seminaruose. Dabar, šokdama pati, po kurio laiko pajuntu, kad jau išsisėmiau, tuomet vėl ieškau privačių pamokų. Flamenką išmokti - kelias ilgas, reikia daug kantrybės“, - neslėpė šokėja.

Fatališkas kaip ugnis

Kelias savaites dirbusi su kolegomis B.Molytė-Kulikauskienė žadėjo aistringą, nepamirštamą reginį, tačiau ir paaiškino, kad flamenką šokančiam šokėjui būtina ypatinga kūno koordinacija, ypač gera klausa. Tik išmokus šio šokio abėcėlę galima įsijausti, nes į flamenką sudėtas visas žmogaus gyvenimas, galybė jausmų, kuriuose susipina meilė, aistra, neapykanta, kerštas...

Anot Beatos, šiuolaikinei choreografijai flamenkas itin patrauklus, nes jame yra daug įvairios ritmikos - plojimų, beldimų, kastanječių pliaukšėjimo, taip pat temperamentingos muzikos.

Šis ispanų čigonų šokis kelią į viešumą skynėsi pogrindyje. Žodis „flamenko“ kildinamas iš lotynų kalbos žodžio „flama“, reiškiančio ugnį, bet arčiausiai tiesos tikriausiai yra ispaniška žodžio „felag mengu“ reikšmė - klajojantis valstietis. Taip buvo apibūdinami ispanų musulmonai, bėgę nuo inkvizicijos ir prisijungę prie čigonų. Viduramžiais čigonai buvo persekiojami, todėl flamenkas laikomas paslaptingu, dramatišku, fatališku šokiu.

Įkūnijo laisvės troškimą

Klajokliai romai į šį šokį sudėjo tai, ką keliaudami iš krašto į kraštą perėmė iš kitų tautų kultūrų. Čigonai iš Ispanijos, Andalūzijos, iš kur kildinamas flamenkas, iki XVIII a. jį šoko uždarame rate, perduodami šokio įmantrybes atžaloms ištisomis dinastijomis, iš kartos į kartą. O nuo XIX a. vidurio flamenkas paplito tavernose, ir, kadangi ten buvo maža vietos, išėjo į platesnes erdves. Flamenkas įkūnijo vidinės energijos, jausmų, laisvės troškimo išraiškas.

Choreografų teigimu, flamenkas - suaugusių žmonių šokis, ne 14-mečių. Jam reikalingi asmenybės branda, impulsyvumas ir žavesys. Bet šiam šokiui tikrai nebūtina ideali figūra. Ispanijoje flamenką šoka ištisos šeimos, visokiausio sudėjimo, amžiaus vyrai ir moterys. Svarbiausia - jausti ritmą, turėti ugningą temperamentą, norėti šokti ir nesivaržyti.

Nemokamai „Flamenko improvizacijas“ bus galima pamatyti gegužės 16 d. 17 val. Klaipėdos muzikiniame teatre (Danės g. 19).



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių