Kino festivalis „Šeršėliafam“ atkeliauja į pajūrį (programa)

Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“, ištikimas prancūziškam šarmui ir netikėtumams, šią savaitę pasieks Nidą ir Palangą, o kitą – ir Klaipėdą.

Moterų ir apie moteris

Kovo 1–17 d. jau septintus metus iš eilės į kino sales aštuoniuose Lietuvos miestuose kviečia tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“, šiemet pristatantis dešimt programų ir specialių seansų, kuriuose nušvito nauji ar naujai atrasti filmai net iš 15 šalių.

„Kiekvienais metais festivalis turtėja vis įdomesniais filmais, kuriais su džiaugsmu dalijamės su mūsų žiūrovais. Liekame ištikimi prancūziškam moteriškam žavesiui, kuris ir šiemet atsispindi tiek pagrindinėje, tiek specialiose programose. Tačiau, kaip visuomet, turime ir staigmenų“, – intrigavo viena iš festivalio organizatorių Greta Akcijonaitė.

Moterų režisierių ir apie moteris sukurti filmai į šiemetę „Šeršėliafam“ programą atkeliavo iš tokių šalių kaip Prancūzija, Belgija, Danija, Kanada, Airija, Ispanija (nuotraukoje – kadras iš Juana Macias filmo „Planai rytojui“), Japonija, Argentina, Venesuela, Meksika, Urugvajus, Slovakija ir, žinoma, Lietuva.

Septintasis tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“ kovo 10 d. užsuks į Nidos kultūros ir turizmo informacijos centrą „Agila“. Kovo 11 ir 12 d. savo kiną jis rodys Palangos kultūros centre „Ramybė“, o kovo 15 ir 16 d., uostamiesčio sinefilų džiaugsmui, svečiuosis Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose.

Filmai užsienio kalbomis festivalyje rodomi su lietuviškais subtitrais.

Premjerinis ir specialusis seansai

Kino mėgėjams pajūryje bus pristatytas naujas Godos Rupeikaitės dokumentinis filmas „Variacijos kaukių tema“. Filmas lyg mozaika supintas iš skirtingų gyvenimų akimirkų, kurias visas jungia kaukių motyvas. „Variacijos kaukių tema“ siekia prisiliesti prie žmogaus paslapties, pridengtos kauke. Tai tarsi ėjimas nesibaigančiu koridoriumi su daugybe durų.

Specialieji festivalio seansai kviečia pažiūrėti slovakų dokumentinį filmą „Mėnulis tavyje“ (2009). Jo herojė Diana kenčia nuo problemiškų mėnesinių. Su kiekvienu ciklu iškyla vis tas pats klausimas: „Iš kur skausmas ir susierzinimas, jei esu sveika?“ Šis nekaltas smalsumas tapo emocinės kelionės į pačias moteriškumo ir gyvenimo gelmes priežastimi. „Mėnulis Tavyje“ – tai netikėtas žvilgsnis į tabu, kuris veikia politinę bei socialinę moterų ir vyrų realybę daug stipriau, nei tai norėtų pripažinti visuomenė.

Iš pagrindinės ir konkursinės programų

Pagrindinėje programoje puikuojasi filmai, tarp kurių rasime lietuviams jau pažįstamas ir naujas režisierių pavardes.

2010-aisiais ekranus išvydusi ispanų drama „Planai rytojui“ pasakoja apie įvairaus amžiaus ir skirtingų aplinkybių supamas moteris, turinčias priimti lemiamus sprendimus, nuo kurių priklausys jų tolimesnė ateitis. Ar Ines nuspręs nenutraukti nėštumo, nepaisant iškilusių sunkumų? Ar Mariana pagaliau supras, kad jos santuoka pasmerkta žlugti? Kaip elgsis laimingą šeimą sukūrusi Antonija, kai jos tikroji gyvenimo meilė pasiūlys atnaujinti santykius? Ir kas nutiks dėl iširusios šeimos keršto ištroškusiai Monikai? 2011-aisiais šis  filmas buvo nominuotas dviem „Gojos“ apdovanojimams. Filmas pristatomas pagrindinėje „Šeršėliafam“ programoje.

Slovakų ir lenkų drama „Legenda apie skraidantį Kiprietį“ (2010) – iš konkursinės festivalio programos. Legenda pasakoja, jog labai seniai kalnų vienuolyne gyveno paslaptingas vienuolis, gydytojas ir žolininkas, kuris išmanė tūkstantį mokslų ir tūkstantį amatų. Jį visi vadino Kipriečiu. Žmonės kalba, jog kartą jis sumeistravo skraidančią mašiną ir nuskrido pas Dievą...

Lotynų Amerikos dvelksmas

Festivalis šiemet kviečia iš arčiau pažinti Lotynų Amerikos moteris. Šioje programoje – net dešimt 2002–2010 m. filmų, įvairiais rakursais nužvelgiančių moters gyvenimo peripetijas.

Ispanų vaidybiniai filmai „80 dienų“ (2010) ir „Moteris be pianino“ (2009) – būtent iš programos „Lotynų moterys“.

Pirmasis pasakoja apie dvi vaikystės drauges, kurios netikėtai susitinka lankydamos giminaičius San Sebastiano ligoninėje. Po 50 metų pertraukos moterys iš naujo atranda ryšį ir dalijasi prisiminimais. Jų gyvenimai susiklostė labai skirtingai: Achun tapo ūkininko žmona, o Maitė – karjeros aukštumas pasiekusi muzikantė. Nors praėjo daug laiko, moterys netrunka susibičiuliauti iš naujo. Achun vyrui nepatinka, kad žmona taip dažnai lanko ištiktą komos buvusį žentą, o jam tenka sėdėti namie vienam – juk išėję į pensiją dienas jie turėtų leisti drauge. Tačiau Achun į ligoninę važinėja dėl Maitės, su kuria jaučiasi lyg naujai užgimusi. Niekad neslėpusi savo seksualinės orientacijos Maitė prisipažįsta esanti lesbietė ir tai labai sutrikdo Achun. Moteris blaškosi tarp užgimusios aistros Maitei ir santuokinių įsipareigojimų...

Vieno geriausių Ispanijoje

Filmo „Moteris be pianino“ herojė Roza – ištekėjusi moteris, neturinti nei draugų, nei socialaus gyvenimo. Ji atsidavusi šeimai, savimi mažai rūpinasi. Roza mano esanti negraži. Atėjus nakčiai ji užsideda peruką, užsimauna šiukšlių konteineryje rastus aukštakulnius ir išeina iš namų. Madrido stotyje ji laukia pirmojo autobuso, kuris nuvežtų į bet kurį Europos miestą. Laukimo salėje Roza susipažįsta su lenku Radeku. Jis parodys Rozai naktinį gyvenimą, įtrauks į nepamirštamą nuotykį. Pagrindinį vaidmenį filme sukūrė viena populiariausių Ispanijos televizijos aktorių Carmen Machi (ji vaidino ir Pedro Almodovaro „Šaltuose apkabinimuose“).

Filmo „Moteris be pianino“ režisierius Javier Rebollo yra laikomas vienu svarbiausių dokumentinio kino kūrėjų Ispanijoje. 1997–2002 m. jis sukūrė penkis filmus, kurie laimėjo daugiau nei 100 įvairių apdovanojimų. Antrasis ispano vaidybinis filmas „Moteris be pianino“ debiutavo San Sebastijano kino festivalyje ir jame pelnė „Sidabrinę kriauklę“ už geriausią režisūrą, taip pat buvo apdovanotas Los Andželo AFI festivalyje.

Primins pirmąjį vaidmenį

Raimundo Banionio filmas „Neatmenu tavo veido“ (1988) – vienas iš festivalyje „tapančių“ aktorės Gabijos Jaraminaitės-Ryškuvienės portretą. Aktorė, vertėja, televizijos laidų bei renginių vedėja G.Ryškuvienė nuo 16 metų vaidina kine, televizijos serialuose, yra įsiamžinusi Vokietijos, Kanados, Belgijos, ne vienoje JAV, Didžiosios Britanijos režisierių sukurtoje juostoje, tačiau savo talento verto vaidmens sulaukė būtent Lietuvoje. Kristinos Buožytės filmas „Kolekcionierė“, kuriame Gabija sukūrė sudėtingą pagrindinį Gailės vaidmenį, apdovanotas „Sidabrinės gervės“ prizu ir atkreipė kritikų dėmesį Tarptautiniame kino festivalyje Karlovy Varuose. Aktorę publikai taip pat primena šiemečio „Šeršėliafam“ festivalio filmai „Vaikai iš „Amerikos viešbučio“, „Jau puiku, tik dar šiek tiek...“ O į pajūrį atkeliausiančioje dramoje „Neatmenu tavo veido“ ji sukūrė savo pirmąjį vaidmenį kine...

... Apleistame name ant Nemuno kranto įsikūrė vaikų širdininkų sanatorija. Čia patenka persistengęs sportininkas Saulius, kuriuo, kaip nauju veidu, tuoj visi susidomi, o labiausiai – anemiška Leta, matyt, turinti įgimtą širdies ydą. Tiesa, tas visų dėmesys pasireiškia netradiciškai: šiurkštumu, provokacijomis, netaktu. Tokia jau sanatorijos kasdienybė, kurioje kiekvienas stipriau ar silpniau išgyvena savąjį nepilnavertiškumą. Šioje erdvėje susiduria ir dvi auklėjimo sistemos: vyriausiosios gydytojos akla disciplina, paremta nesibaigiančiais grasinimais, ir jauno radikalo Antano, kuris psichologiniais žaidimais bando įveikti vaikuose bandos jausmą, pabudinti individualybes, vidinę laisvę. Kad ir kaip stengtųsi informatoriais save apsupusi gydytoja, drausmė sanatorijoje šlubuoja. Naktimis pacientai klaidžioja kas kur, tarp Letos ir Sauliaus užsimezga meilė. Letą rengia operacijai, kai jos palatoje naktį randamas ją už rankos laikantis Saulius, kyla skandalas, mergaitę išveža greitoji pagalba. Šią krizę išprovokavo patys suaugusieji ir jų tarpusavio konfliktai. Po kiek laiko Saulius aplanko Letą namuose. Jie persimeta keliais žodžiais beveik kaip visai nepažįstami žmonės. „Užeik kada…“ – abejingai skamba paskutinioji frazė.

Filmas „Neatmenu tavo veido“ 1988 m. rodytas Visbadeno festivalyje (Vokietija), Kosta de Estoril festivalyje (Portugalija) 1989 m. apdovanotas prizu už režisūrą, iš Maskvos pirmojo tarptautinio festivalio 1989 m. parsivežė Didįjį prizą.

Programa Nidoje

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4)

Kovo 10 d.

17 val. – „Moteris be pianino“ (rež. Javier Rebollo, Ispanija)

18.30 val. – „Neatmenu tavo veido“ (rež. Raimundas Banionis, Lietuva)

21.10 val. – „Planai rytojui“ (rež. Juana Macías, Ispanija)

Programa Palangoje

Kultūros centre „Ramybė“ (Vytauto g. 35)

Kovo 10 d.

13.30 val. – „Mėnulis tavyje“ (rež. Diana Fabiánová, Slovakija)

15 val. – „80 dienų“ (rež. Jon Garaño, José Mari Goenaga, Ispanija)

17 val. – „Planai rytojui“ (rež. Juana Macías, Ispanija)

Kovo 11 d.

14.30 val. – „Variacijos kaukių tema“ (rež. Goda Rupeikaitė, Lietuva)

15.30 val. – „Neatmenu tavo veido“ (rež. Raimundas Banionis, Lietuva)

Programa Klaipėdoje

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2)

Kovo 15 d.

17.30 val. – „Variacijos kaukių tema“ (rež. Goda Rupeikaitė, Lietuva)

18.10 val. – „Planai rytojui“ (rež. Juana Macias , Ispanija)

20 val. – „80 dienų“ (rež. Jono Garan, José Mari Goenaga, Ispanija)

Kovo 16 d.

17.30 val. – „Mėnulis tavyje“ (rež. Diana Fabiánová, Slovakija)

19 val. – „Legenda apie skraidantį Kiprietį“ (rež. Mariana Čengel Solčanská, Slovėnija, Lenkija)

21 val. – „Neatmenu tavo veido“ (rež. Raimundas Banionis, Lietuva)

Bilieto kaina – 6 litai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių